Vakaro apkabintose Vilniaus gatvėse kiekviename žingsnyje persipina šviesų atspindžiai ir šešėliai, garsai, kvapai ir tyla... Visko tiek daug, žvilgsniu neaprėpt... Artėja šventės, jau tuoj tuoj... Vieni - apsikrovę darbu, kiti - maloniais rūpesčiais, dar kiti – tiesiog mėgaujasi akimirkos grožiu ir jaukumu... Taip norisi sustabdyti laiką, kuris iš tiesų yra pati brangiausia dovana...
2023 m. gruodžio 22 d., penktadienis
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Miškas, kuris nepaleidžia
Vienintelis Kauno marių regioninio parko ežeras - Paežerojus, dar kartais švelniai vadinamas Paežeriu. Jis tyliai glūdi Rumšiškių miško tank...
-
Šeštadienio rytas bunda švelnus ir kiek mieguistas – virš laukų tvyro vos matomas rudens rūkas, o saulė, lyg drovi kelionės palydovė, paslat...
-
Išnirusi iš visą kelią sūpavusios minkštos miglos, Marijampolė, rodos, atsiveria ne kaip miestas, o kaip prisiminimų kambarys, kuriame kiekv...
-
Rudenį Vladikiškių dvaras atrodo tarsi tylus išblėsusios didybės liudininkas. Vėjas vos girdimai šnabžda į aklinai užkaltus sutrūnijusius l...
-
“…Nuo pienių lygumoj, nuo Klaipėdos uosto, Iki vėjo kalnuose, iki Gedimino bokšto – Pasveikinkit vieni kitus, Juk tai daryti šitaip leng...
-
Blogo oro nebūna ir pajūryje 😊 Jei saulė nelepina, ieškome dar nematytų vietų, kelių, kuriais nevažiavom, takų, kuriais nevaikščiojom… S...













Komentarų nėra:
Rašyti komentarą