Vakaro apkabintose Vilniaus gatvėse kiekviename žingsnyje persipina šviesų atspindžiai ir šešėliai, garsai, kvapai ir tyla... Visko tiek daug, žvilgsniu neaprėpt... Artėja šventės, jau tuoj tuoj... Vieni - apsikrovę darbu, kiti - maloniais rūpesčiais, dar kiti – tiesiog mėgaujasi akimirkos grožiu ir jaukumu... Taip norisi sustabdyti laiką, kuris iš tiesų yra pati brangiausia dovana...
2023 m. gruodžio 22 d., penktadienis
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Dvi šventovės. Dvi istorijos.
Vos kelias minutes nutolus nuo judrios kurorto širdies, atsiveria visai kitoks pasaulis. Iveros Dievo Motinos stačiatikių cerkvė stebina ne ...
-
Šeštadienio rytas bunda švelnus ir kiek mieguistas – virš laukų tvyro vos matomas rudens rūkas, o saulė, lyg drovi kelionės palydovė, paslat...
-
Išnirusi iš visą kelią sūpavusios minkštos miglos, Marijampolė, rodos, atsiveria ne kaip miestas, o kaip prisiminimų kambarys, kuriame kiekv...
-
Rudenį Vladikiškių dvaras atrodo tarsi tylus išblėsusios didybės liudininkas. Vėjas vos girdimai šnabžda į aklinai užkaltus sutrūnijusius l...
-
Blogo oro nebūna ir pajūryje 😊 Jei saulė nelepina, ieškome dar nematytų vietų, kelių, kuriais nevažiavom, takų, kuriais nevaikščiojom… S...
-
Pavakarę Šventojoje oras kvepia jūra. Kuo dar? Šiek tiek - druska, šiek tiek – žuvėdromis ar kirais, visai visai šiek tiek – niekaip neprasi...













Komentarų nėra:
Rašyti komentarą