Iki Rečionių kaimo kapinaičių ir atgal, atgaivos beieškant... Tiesiog būna taip kartais - nugvelbi iš laikrodžio pusvalandį ar net valandėlę, ir ieškai... Pamiršto kryžiaus, užžėlusio tako ar atspindžio vandenyje... Mūsų laikas.
2016 m. liepos 24 d., sekmadienis
2016 m. liepos 17 d., sekmadienis
Dviračiu
Kai mini mintis, o akys stveria akimirkas pakeliui... Ir grįžęs pagalvoji - "gražiai pamačiau..." :)
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)
Miškas, kuris nepaleidžia
Vienintelis Kauno marių regioninio parko ežeras - Paežerojus, dar kartais švelniai vadinamas Paežeriu. Jis tyliai glūdi Rumšiškių miško tank...
-
Šeštadienio rytas bunda švelnus ir kiek mieguistas – virš laukų tvyro vos matomas rudens rūkas, o saulė, lyg drovi kelionės palydovė, paslat... -
Išnirusi iš visą kelią sūpavusios minkštos miglos, Marijampolė, rodos, atsiveria ne kaip miestas, o kaip prisiminimų kambarys, kuriame kiekv... -
Rudenį Vladikiškių dvaras atrodo tarsi tylus išblėsusios didybės liudininkas. Vėjas vos girdimai šnabžda į aklinai užkaltus sutrūnijusius l... -
“…Nuo pienių lygumoj, nuo Klaipėdos uosto, Iki vėjo kalnuose, iki Gedimino bokšto – Pasveikinkit vieni kitus, Juk tai daryti šitaip leng... -
Blogo oro nebūna ir pajūryje 😊 Jei saulė nelepina, ieškome dar nematytų vietų, kelių, kuriais nevažiavom, takų, kuriais nevaikščiojom… S...