Iki Rečionių kaimo kapinaičių ir atgal, atgaivos beieškant... Tiesiog būna taip kartais - nugvelbi iš laikrodžio pusvalandį ar net valandėlę, ir ieškai... Pamiršto kryžiaus, užžėlusio tako ar atspindžio vandenyje... Mūsų laikas.
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Laiko palikimas
Šeštadienis. Kelias laukia... Saulė, lyg prisibijodama savo vaiskumo, keliasi. Pilka begalinė asfalto juosta rangosi po ratais, viliodama ...
-
Šeštadienio rytas bunda švelnus ir kiek mieguistas – virš laukų tvyro vos matomas rudens rūkas, o saulė, lyg drovi kelionės palydovė, paslat... -
Išnirusi iš visą kelią sūpavusios minkštos miglos, Marijampolė, rodos, atsiveria ne kaip miestas, o kaip prisiminimų kambarys, kuriame kiekv... -
Pagaliau ištrūkom. Gruodis su savo nesibaigiančiais reikalais toks skubantis lekiantis, kad net laisviau įkvėpti nėra kada. Bet reikia. Lapą... -
Rudenį Vladikiškių dvaras atrodo tarsi tylus išblėsusios didybės liudininkas. Vėjas vos girdimai šnabžda į aklinai užkaltus sutrūnijusius l... -
“…Nuo pienių lygumoj, nuo Klaipėdos uosto, Iki vėjo kalnuose, iki Gedimino bokšto – Pasveikinkit vieni kitus, Juk tai daryti šitaip leng...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą