Iki Rečionių kaimo kapinaičių ir atgal, atgaivos beieškant... Tiesiog būna taip kartais - nugvelbi iš laikrodžio pusvalandį ar net valandėlę, ir ieškai... Pamiršto kryžiaus, užžėlusio tako ar atspindžio vandenyje... Mūsų laikas.
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Dvi šventovės. Dvi istorijos.
Vos kelias minutes nutolus nuo judrios kurorto širdies, atsiveria visai kitoks pasaulis. Iveros Dievo Motinos stačiatikių cerkvė stebina ne ...
-
Šeštadienio rytas bunda švelnus ir kiek mieguistas – virš laukų tvyro vos matomas rudens rūkas, o saulė, lyg drovi kelionės palydovė, paslat... -
Išnirusi iš visą kelią sūpavusios minkštos miglos, Marijampolė, rodos, atsiveria ne kaip miestas, o kaip prisiminimų kambarys, kuriame kiekv... -
Rudenį Vladikiškių dvaras atrodo tarsi tylus išblėsusios didybės liudininkas. Vėjas vos girdimai šnabžda į aklinai užkaltus sutrūnijusius l... -
Blogo oro nebūna ir pajūryje 😊 Jei saulė nelepina, ieškome dar nematytų vietų, kelių, kuriais nevažiavom, takų, kuriais nevaikščiojom… S... -
Pavakarę Šventojoje oras kvepia jūra. Kuo dar? Šiek tiek - druska, šiek tiek – žuvėdromis ar kirais, visai visai šiek tiek – niekaip neprasi...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą