Iki Rečionių kaimo kapinaičių ir atgal, atgaivos beieškant... Tiesiog būna taip kartais - nugvelbi iš laikrodžio pusvalandį ar net valandėlę, ir ieškai... Pamiršto kryžiaus, užžėlusio tako ar atspindžio vandenyje... Mūsų laikas.
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Paskutinis atostogų puslapis
Blogo oro nebūna ir pajūryje 😊 Jei saulė nelepina, ieškome dar nematytų vietų, kelių, kuriais nevažiavom, takų, kuriais nevaikščiojom… S...
-
Pagaliau ištrūkom. Gruodis su savo nesibaigiančiais reikalais toks skubantis lekiantis, kad net laisviau įkvėpti nėra kada. Bet reikia. Lapą... -
“…Nuo pienių lygumoj, nuo Klaipėdos uosto, Iki vėjo kalnuose, iki Gedimino bokšto – Pasveikinkit vieni kitus, Juk tai daryti šitaip leng... -
Visai visai mažulėlis kaimas bene koks dešimtis kilometrų nuo Suvalkų kadaise skambėjo jotvingių balsais. Vėliau, beveik iki XVIII amžiaus p... -
Pavakarę Šventojoje oras kvepia jūra. Kuo dar? Šiek tiek - druska, šiek tiek – žuvėdromis ar kirais, visai visai šiek tiek – niekaip neprasi... -
Sako, jei gyvenime daryti tik protingus ir giliai pasvertus dalykus, tai senatvėje nebus ką prisiminti… 😊 Taigi, trekštelim raktu spynoje ...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą