2023 m. spalio 3 d., antradienis

Vanago šešėlis

Kuo ryškesnė saulė, tuo tamsesni šešėliai, todėl ir pokario partizanų didvyrišką pasiaukojimą neišvengiamai lydėjo baisios išdavystės, melas ir kančios…

Iš susirgusio Lietuvos vyriausiojo partizanų vado Jono Žemaičio perėmęs vadovavimą partizaniniam pasipriešinimo judėjimui, turėdamas padirbtus dokumentus, nuo 1952-jų pabaigos A. Ramanauskas-Vanagas su žmona Birute ir dukterimi Aukse slapstėsi pas patikimus žmones. Tuo metu parašė atsiminimus „Partizanų gretose“. Ramanauskų šeimos paieškai ir suėmimui sovietinis KGB skyrė ypač daug dėmesio, nuolatinė operatyvinė paieškų grupė buvo sudaryta iš geriausių KGB darbuotojų, kuriems vadovavo Rainių budelis Petras Raslanas. Adolfą ir Birutę Ramanauskus išdavė KGB agentas Antanas Urbonas, slapyvardžiu „Žinomas", išvakarėse pranešęs, kad pas jį į Kauną dviračiais atvyko Ramanauskas su žmona, nori pas jį nakvoti, įsigyti deficitinių pramoninių prekių ir rytą dviračiais išvykti Alytaus link.

1956-ųjų spalio 12-osios rytą Kampo ir Kalniečių gatvių sankryžoje, po dvylikos partizaninėje kovoje praleistų metų, buvo suimti Lietuvos partizanų vadas generolas Adolfas Ramanauskas-Vanagas ir jo žmona, partizanė Birutė Ramanauskienė… Sulaikant iš Vanago buvo paimti 2 užsieniniai pistoletai, 22 šoviniai, LLKS Tarybos Prezidiumo ir  Ginkluotų Pajėgų Štabo štampai, padirbti pasai.

Tokia buvo pabaigos pradžia…

1957 m. rugsėjį sovietinės Lietuvos Aukščiausiasis Teismas  nepakeliamų tardymų žiauriai suluošintam A. Ramanauskui-Vanagui skyrė mirties bausmę sušaudant, nuosprendis įvykdytas tų pačių metų lapkričio 29 d. Vanago likime, kaip ir visoje partizaninėje pokario kovoje, susipynė žmogaus didvyriškumas ir tragedija… Tris metus ir tris dienas Kovojančios Lietuvos Prezidentas buvo aukščiausiu gyvu likusiu Lietuvos valstybės pareigūnu ir kovojusios Lietuvos valstybės vadovu.

O 2012-ųjų metų rudenį suėmimo vietoje prie Kampo ir Kalniečių gatvių sankryžos buvo atidengtas ir pašventintas skulptoriaus Stasio Žirgulio sukurtas paminklinis akmuo. Grubiai tąšyti tako akmenys lyg likimai sugulė žemėn…









 


Komentarų nėra:

Rašyti komentarą

Laikas ir tikėjimas

Visai visai mažulėlis kaimas bene koks dešimtis kilometrų nuo Suvalkų kadaise skambėjo jotvingių balsais. Vėliau, beveik iki XVIII amžiaus p...