Geležinės uždangos pėdsakais

Tai, ką pamatėme, prasidėjo prieš 83 metus, 1940-ųjų  vasarą, kai sovietai aneksavo Baltijos valstybes. Sovietai pradėjo organizuoti Lietuvos–Lenkijos pasienio apsaugą - statė užtvarus, visame 104 kilometrų sienos ruože pradėjo kurti pasieniečių užkardas. Po II-ojo Pasaulinio karo buvusią Lietuvos ir Lenkijos demarkacijos liniją pakeitė aukšta spygliuota viela aptverta Lenkijos ir SSRS siena. Sieną saugojo KGB padaliniai. Kai Lenkijoje prasidėjo „Solidarumo“ protestai, sienos apsauga buvo dar labiau sustiprinta: kas keliolika metrų pastatyti T formos stulpai, kuriuos jungė spygliuotos vielos su signalizacijos davikliais, įrengtas telefono ryšys. Išilgai tvoros tęsėsi žvyrkelis, gavęs rokadinio kelio pavadinimą. Kelyje, skyrusiame sovietų imperiją nuo Vakarų pasaulio, nuolat budėjo sovietų pasieniečiai su šunimis. Akylai saugoma pasienio zona daugiau nei 50 metų visiems mums buvo virtusi tikrų tikriausia "Geležine uždanga”. Tik Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, prasidėjo "Geležinės uždangos" ardymo darbai, ir šiandien istoriją mums primena tik jos fragmentai…

Dukroms sunku suvokti, kaip buvo… Joms čia – dar viena naujai atrasta vieta, naujas nuotykis.

Man kitaip. Aš žinau. Ir rokadinio kelio vaizdai man nė kiek nepanašūs į nuotykį…

Kai gendančiu autobusiuku baladojomės pro Lazdijus, kažkodėl prisiminiau poetą Sigitą Gedą, jis juk beveik nuo šitų kraštų… Jau 15 metų, kai jo netekom…

“Buvau į Lietuvą išėjęs.

Ten paukščiai, moterys ir vėjas.

Į dieną visos karvės ėjo,

Ir vėju siautė ir plazdėjo

Didžiulis – rudas – vieversys…”