Ilgai galvojau, ar apskritai rašyti – medžiagos, kurią pavyko rasti, nedaug, vos trupiniai... Nusprendžiau, kad reikia – tai irgi mūsų istorija, turime žinoti.
Viskas prasidėjo vėlyvą
pavasarį, kai, skaitinėdamas apie prieškario Kauną, akimis užkliuvau už niekada
anksčiau negirdėtos Fanstilių pavardės. Nesu koks rimtesnis istorijos žinovas,
gal todėl... O pasirodo, tai buvo tikri to meto Šančių karaliai 😊 Bet pakapstykim dar
giliau... 😊
Visos giminės pradininku
tuometėje Rusijos imperijoje laikomas olandas R. van Stilis (Van Steel), kuris
nuo 1807 metų St. Peterburge mokė caro šeimos vaikus lotynų kalbos. Susitupėjo,
vedė vokietaitę, susilaukė keturių vaikų ir anūkų. Ir štai vienas iš anūkų,
Sergejus Fanstilis, su žmona bajore Jevgenija Chodeckaja, praėjus šimtui
vieneriems metams, apsigyveno Žemuosiuose Šančiuose pastatytame dvare. Tarnavo
caro armijoje, vėliau – ir nepriklausomos Lietuvos kariuomenėje, net buvo
apdovanotas abiejų kariuomenių ordinais ir garbės ženklais. Matyt, buvo drąsus,
sumanus ir apsukrus, mat 1920 metais jam buvo pavesta sukurti ir vadovauti
Lietuvos kariuomenės automobilių kuopai, ilgainiui išaugusiai iki bataliono.
Sergejus Fanstilis buvo ir itin turtingas žemvaldys - ant jo žemės kūrėsi visi
Šančiai. Jis daug pinigų skyrė ir labdarai: finansavo dabartinio Ramybės parko
teritorijoje esančio stačiatikių soboro statybą, padovanojo žemės sklypą Šančių
kapinėms, rėmė gamtininko T. Ivanausko ekspediciją į Brazilijos džiungles, daug
sklypų davė skolon ar visai nemokamai išdalijo bežemiams ir mažažemiams… Užėjus
sovietams, Sergejus Fanstilis dingo, tiesiog prapuolė. Lyg kiaurai žemę… Jo
šeima buvo represuota, o jis pats, pasirodo, aplinkiniais keliais, per Jiezną,
atvyko į Kalvius, kur ežero pakrantėje ir apsigyveno visai nekarališkoj
trobelėj… Vienas turtingiausių
prieškario Kauno žmonių, karininkas, mecenatas, užkietėjęs
automobilininkas kasdien dirbo paprastą žemišką žvejų brigadininko darbą
artelėje iki pat mirties 1949-aisiais...
Tokia štai istorija. Vėlyvą pavasarį ilgokai klaidžiojom po patižusias Žemųjų Šančių kapines, ieškodami Fanstilių šeimos kapavietės… Nepavyko, atidėjom, bet nepamiršom. Sugrįžom gegužės pabaigoje, ir šį kartą mums pasisekė, padėjo atkaklumas ir nuoseklumas 😊 Sunku ten ieškoti – paminklai išvartyti, nunykę, takai – tik kapinių centre.Jau buvom beišeiną, ir va, kad nori, beveik po kojomis – Fanstilių šeimos kapavietė!
O visai šalia – ko gero, giminės patriarcho olando Roberto Juliaus Fanstilio kapas, reiškia, senelis gyvenimo saulėlydį irgi sutiko Kaune… Viskas atitinka, suradom!
Vilties kibirkštis įsižiebė, pagavo azartas ieškoti toliau, ir po neilgų paieškų Panemunės kapinėse tą pačią dieną suradom ir Sergejaus Fanstilio sūnaus Olego (mirė 2005m.) kapavietę. Jis, kaip ir tėvas, irgi itin žavėjosi automobiliais bei motociklais, išlikę net jo pasivažinėjimų po Laisvės alėją nuotraukos.
Petrašiūnų kapinėse nesunkiai aptikom ir kito Sergejaus sūnaus, Igorio Fanstilio šeimos kapavietę.
Lyg būtų maža, tą pat dieną be jokio pasiruošimo pasileidom į Kalvius – ieškoti paties Sergejaus Fanstilio pėdsakų… Čia siūlo galas ir nutrūko – ir senosiose, ir naujosiose Kalvių kapinaitėse skersai išilgai klaidžiojom veltui, jokių pėdsakų…
Pasimetėm. Praėjo savaitė, dar, ir dar viena, kol
sumojau paskambinti Kalvių seniūnaitei Irutei Maciulevičienei. Istorijos siūlų
kamuolys suspurdėjo – sužinojau apie žmones, galinčius kažką papasakoti 😊 Šiandien galiu tik
padėkoti už ilgus pokalbius Danguolei Lagunavičienei ir Vytui Bernatoniui,
papildžiusiems istorijos dėlionę. Deja, deja, bet Sergejaus Fanstilio kapo
vieta, atrodo, jau pamiršta… Sako, lyg buvo “pakavotas” kažkur nuošaliau po
pušim, kasdami naują kapo duobę, kaimo vyrai dar atkasę kitaip gulinčius
kaulus, bet užvertė atgal… Vadino jį olandu, pagal senelį… Didžiausią istorijos
dalį apie paskutinius Sergejaus Fanstilio metus Kalviuose, matyt, saugojo buvęs
Kalvių miestelio septynmetės mokyklos direktorius Juozas Rūkas, jau kadais
išvykęs gyventi pas vaikus į Kauną. Skaičiau, kad prieš 15 metų jis dar užsakė
mišias už buvusį Šančių karalių. Ko gero, čia mano vyniojamas siūlo galas
nutrūko galutinai…
Sergejus Fanstilis mirė savo
trobelėje prieš 74 metus, 1949-ųjų liepos 12 dieną.
Karalius išėjo. Atmintis liko.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą