Gegužinės bažnyčios paslaptys

Tiksliai nėra žinoma, kada buvo pastatyta pirmoji Gegužinės bažnyčia, mat dalis Vilniaus vyskupijos archyvo negrįžtamai pranyko istorijos verpetuose, tačiau dauguma istorikų vieningai sutaria, kad pirmoji bažnyčia atsirado XVa. pabaigoje, maždaug 1494-1500-aisiais metais, o ir sugretinami faktai liudija tą patį.

Stovim prie pilkšvo medinio kryžiaus, apsupto pusamžių medžių, kiek atokiau nuo asfalto juostos į Gegužinę. Kažkur čia ir stovėjo pirmoji Gegužinės bažnyčia, kurią, leidus vyskupui Adalbertui Taborui, Beržės upelio ir Neries santakoje pastatydino LDK didikas, Trakų vaivada, Gegužinės dvaro savininkas Grigalius Stanislovaitis Astikas ir jo žmona  Aleksandra Svirskytė-Astikienė. Nelikę nė akmens, tik atmintis, todėl norom nenorom grįžtam prie istorijos. 

1655 m. Rusijos invazijos metu, bažnyčia sudegino Zaporožės kazokai ir totoriai, ir ne vieną dešimtmetį tikintieji statė pašiūrės tipo bažnytėles („šopas“), kol pagaliau,  maždaug 1680 m., kunigas Povilas Toločka pirmosios bažnyčios šventoriuje pastatė antrąją bažnyčią. Tuomet prasidėjo  tikra Santa Barbara – iki galo dar nepabaigtą statyti bažnyčią  tuometinis Gegužinės dvaro savininkas generolas-majoras Ernestas Korfas tiesiog pavogė ir savavališkai perkėlė į savo žemę. Perkėlė taip, kad nepadėjo nei skundai, nei teismai, ir 1735 m. kaime atsirado dvi bažnyčios - kunigas Stanislovas Mykolas Šiukšta pirmosios bažnyčios vietoje vėl pastatė bažnyčią, jau trečiąją kaimo istorijoj. Prie abiejų bažnyčių veikė parapinės kapinės, didesnė bažnyčia būdavo naudojama per šventes, mažesnė – paprastomis dienomis. Rusų-prancūzų karo metu abi bažnyčios buvo nuniokotos, išplėštos, ir XIX a. viduryje antrosios bažnyčios vietoje kunigas Matas Miksevičius pastatė ketvirtąją Gegužinės bažnyčią. Statybų fundatoriais buvo dvarininkai Zaleskiai, paaukoję 500 sidabro rublių. Ketvirtosios ir antrosios bažnyčios vietą dabartinėse Senosios Gegužinės kapinių centre žymi juodo granito stela.

Visai siauras beveik žolėse beišnykstąs keliuko siūlas gundo sukti tiesiai į Gegužinę, bet šįsyk pasirenkam kur kas saugiau atrodantį asfaltą, kilpa nedidelė.

Dabartinė, penktoji Gegužinės bažnyčia stovi  LDK didiko Jono Glebavičiaus kažkada funduotoje žemėje Bošės upelio ir Neries santakoje. Jos statyba užtruko net 23 metus, nuo 1909 iki 1932 metų, bet tuomet ji buvo tik pašventinta, o 1938 metais ją konsekravo tuometis Kaišiadorių vyskupas J. Kukta. Dar daugiau painiavos, pamačius skaičius virš bažnyčios durų – “1909-1936”, bet šie metai gal atsirado dėl to, kad būtent tuomet dailininkai Jakševičiai pastatė altorius, beje, vienam iš jų tai buvo paskutinis, lyg atsisveikinimo, darbas…

Lėtai vaikštom po šventorių. Tuščia ir tylu. Tašytų akmenų bažnyčių Lietuvoje tikrai nėra daug, tiesiog mėgaujamės jos grožiu. Laiko nugludinti sienų akmenys gal mena visus bažnyčios klaidžiojimus ir vargus, tačiau, kaip bebūtų, visus jos istorijos vingius lėmė žmonės. Kažkada mums teko didelė laimė pažinti bažnyčią labai labai artimai – vaikščiojom už altoriaus, lipom net į pastogę, kur slėpėsi pokario metų partizanai, vartėm prieškario archyvų knygas… Istorija tęsiasi… 

2023-06-18