2023 m. birželio 20 d., antradienis

Trumpa vienos sienos istorija

Dabartinės Lietuvos teritorijoje yra tik du miestai, kurie turėjo arba tebeturi iki šiol tebestovinčias miesto gynybines sienas, tai – Vilnius ir Kaunas. Pačiame šiuolaikinio Kauno centre, visai prie Kauno valstybinio muzikinio teatro slepiasi nedidelis, bet labai svarbus miesto istorijos gabalėlis - tai, kas liko iš Kauno gynybinių įtvirtinimų – Malūnininko bokštas ir miesto sienos liekanos.Trečioji Kauno miesto gynybinė siena, prie kurios likučių esu, pastatyta XVI-XVII a. sandūroje. Ši miesto gynybinė dalis vadinta "Totorių vartai" arba "Skitų vartai," nes už sienos driekėsi totorių gyvenamas kvartalas. Jos šiaurinė dalis ir antrasis bokštas nugriauti prieš 130 metų, statant gubernijos pašto-telegrafo kontorą. Išlikęs pietinis (Malūnininko) bokštas – raudonų plytų mūro, apvalus, dviejų aukštų.



Pirmas aukštas buvo naudojamas šaunamų ginklų sandėliavimui. Į antrą aukštą veda mediniai laiptai. Visu antrojo aukšto perimetru beveik tolygiai išdėstyta net 17 šaudymo angų. Bokšto skersmuo išorėje – kiek daugiau nei 7 metrai, viduje – 5,67 m, aukštis iki stogo – 9 m. Sienų storis pirmame aukšte - 83 centimetrai, antrame – 68 centimetrai. Iki XIX a. pabaigoje išliko nedidelis gynybinės miesto sienos fragmentas ir vienas iš dviejų bokštų. XIX a. pabaigoje, norėdama išsaugoti istorinį paveldą, carinė Kauno miesto dūma nusprendė pavesti jo priežiūrą šalia esančio sklypo savininkui bajorui P. Tomaševskiui, kuris ėmėsi globoti griūvantį sienos bokštelį ir jame įrengė dirbtuves. Per daugelį metų bokštelio paskirtis kito, tačiau autentiška jo forma išliko iki šių dienų. Dabar čia – mažytė jauki kavinukė, deja, laikas pernelyg ankstyvas, ir negaliu pasimėgauti kavos puodeliu…

Lėtai einu palei sieną, delnu braukdamas per šiurkčias šimtametes plytas. Po kojomis šanbžda akmenukai. Pavėsis. Sunku patikėti, kad dabartiniame Muzikinio teatro sodelyje anuomet irgi buvo miesto kapinės… Paskui viskas tarsi apsivertė – ši vieta tapo miestiečių vasaros pramogų epicentru. Dabar – vėl kitaip…


Dar vienas bokštas, kur kas naujesnio architektūros stiliaus, tarsi užbaigia byrančią sieną. Kam jis buvo skirtas ir ar naudojamas, nesuprantu, tik esu matęs ano amžiaus vidurio nuotraukas – bokštas jau buvo… Deja, jam jau irgi reikia pagalbos…


2018 m. vasarą, rekonstruojant Laisvės alėją, ties buvusia miesto siena vienas po kito rasti net du lobiai - keli šimtai žalvarinių monetų, datuojamų XVI a. antrąja puse. Tuometiniame užmiestyje, tuoj už miesto sienos, slepiamas nakties šydo, kas nors užkasė pinigėlius „juodai dienai“, kuri taip ir neišaušo…


Komentarų nėra:

Rašyti komentarą

Laikas ir tikėjimas

Visai visai mažulėlis kaimas bene koks dešimtis kilometrų nuo Suvalkų kadaise skambėjo jotvingių balsais. Vėliau, beveik iki XVIII amžiaus p...