Dabartinės Lietuvos teritorijoje yra tik du miestai, kurie turėjo arba tebeturi iki šiol tebestovinčias miesto gynybines sienas, tai – Vilnius ir Kaunas. Pačiame šiuolaikinio Kauno centre, visai prie Kauno valstybinio muzikinio teatro slepiasi nedidelis, bet labai svarbus miesto istorijos gabalėlis - tai, kas liko iš Kauno gynybinių įtvirtinimų – Malūnininko bokštas ir miesto sienos liekanos.Trečioji Kauno miesto gynybinė siena, prie kurios likučių esu, pastatyta XVI-XVII a. sandūroje. Ši miesto gynybinė dalis vadinta "Totorių vartai" arba "Skitų vartai," nes už sienos driekėsi totorių gyvenamas kvartalas. Jos šiaurinė dalis ir antrasis bokštas nugriauti prieš 130 metų, statant gubernijos pašto-telegrafo kontorą. Išlikęs pietinis (Malūnininko) bokštas – raudonų plytų mūro, apvalus, dviejų aukštų.
Pirmas
aukštas buvo naudojamas šaunamų ginklų sandėliavimui. Į antrą aukštą veda
mediniai laiptai. Visu antrojo aukšto perimetru beveik tolygiai išdėstyta net
17 šaudymo angų. Bokšto skersmuo išorėje – kiek daugiau nei 7 metrai, viduje –
5,67 m, aukštis iki stogo – 9 m. Sienų storis pirmame aukšte - 83 centimetrai,
antrame – 68 centimetrai. Iki XIX a. pabaigoje išliko nedidelis gynybinės
miesto sienos fragmentas ir vienas iš dviejų bokštų. XIX a. pabaigoje, norėdama
išsaugoti istorinį paveldą, carinė Kauno miesto dūma nusprendė pavesti jo
priežiūrą šalia esančio sklypo savininkui bajorui P. Tomaševskiui, kuris ėmėsi
globoti griūvantį sienos bokštelį ir jame įrengė dirbtuves. Per daugelį metų
bokštelio paskirtis kito, tačiau autentiška jo forma išliko iki šių dienų.
Dabar čia – mažytė jauki kavinukė, deja, laikas pernelyg ankstyvas, ir negaliu
pasimėgauti kavos puodeliu…
Lėtai einu palei sieną, delnu
braukdamas per šiurkčias šimtametes plytas. Po kojomis šanbžda akmenukai. Pavėsis.
Sunku patikėti, kad dabartiniame Muzikinio teatro sodelyje anuomet irgi buvo
miesto kapinės… Paskui viskas tarsi apsivertė – ši vieta tapo miestiečių
vasaros pramogų epicentru. Dabar – vėl kitaip…
Dar vienas bokštas, kur kas
naujesnio architektūros stiliaus, tarsi užbaigia byrančią sieną. Kam jis buvo
skirtas ir ar naudojamas, nesuprantu, tik esu matęs ano amžiaus vidurio
nuotraukas – bokštas jau buvo… Deja, jam jau irgi reikia pagalbos…
2018 m. vasarą, rekonstruojant
Laisvės alėją, ties buvusia miesto siena vienas po kito rasti net du lobiai -
keli šimtai žalvarinių monetų, datuojamų XVI a. antrąja puse. Tuometiniame
užmiestyje, tuoj už miesto sienos, slepiamas nakties šydo, kas nors užkasė
pinigėlius „juodai dienai“, kuri taip ir neišaušo…
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą