Gėlės dainuoja. Jos visada dainuoja, net jei žmonės jų nemato ir negirdi...
Suvilioti daugybės įrašų viešojoj erdvėj apie
neįprasto grožio žydėjimą, ir mes lekiam stebėtis. Kiek vėluojam, nes didysis
“Tulpių žavadienis” Tautvydo Gursko gėlių ūkyje Lapainios kaime vyko aną
savaitgalį, bet mes turėjom kitų planų… Dvejones, ar lengvai rasim posūkį į ūkį, išsklaido kukli, bet stilinga ir lengvai
pastebima rodyklė su tulpe, paskui – kita, ir dar viena. Niekaip nepasiklysit.
Patikėkit!!!
Visai kaip toj dainoj – “…šitokio gražumo niekur nemačiau…” 😊Sako, gegužės mėnesį čia žydi net 60000 (taip, taip –
šešiasdešimt tūkstančių!!!) tulpių žiedų, o juk dar auga narcizai, scyliai... Grožio
tiek daug, rodos, akimis semk - Perkaso upelio šlaitai mirgėte mirguliuoja
visomis vaivorykštės spalvomis. Vaikštom šlaitais, pereinam tilteliu, glostom gėles...
Prisėdam pavėsyj ir garsiai svarstom, kiek čia atkaklaus darbo, kiek rankų šilumos ir
atkaklumo... Va, tik kvapais, deja, negundo – viską bent jau šiandien nustelbia
„aromatai“ iš šalia esančio karvių ūkio. Gaila. Juk kažkas iš didžiųjų žmonių
lyg yra sakęs, kad „kvapas yra gėlė siela...“ Prie Nemuno pylimo – renovuota ir
poilsiui pritaikyta siurblinė. Nemunas tingus, platus, nurimęs po pavasarinio
šėlsmo... Mėgaujamės tyla, kai siurbliai netikėtai suūžia ir įsijungia – net
supurto 😊 Nesulaikoma vandens srovė svaiginančia jėga pasipila iš
pylimo, taškydama purslus... Gėlių švelnumas ir vandens siautulys lyg atstato
pusiausvyrą...
Nuvažiuokit, būtinai nuvažiuokit pažiūrėti nepakartojamų saulės šypsenų...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą