Velniabliūdis

Velnias, jei toks tikrai yra, matyt, gerai saugo savo nuosavybę, nes nuorodos į žemėlapiuose irgi miglotai pažymėtą Velniabliūdžio pažintinį taką tiesiog nėra, o žemėlapis meluoja. Va, į Žvėrinčiaus taką už kelių šimtų metrų - maloniai prašom, jo pradžią žymi net koplytėlė medyje, o čia – „blūdykit“...

Jei jau kada ieškosit, geriausias orientyras - Prienų pirminės sveikatos priežiūros centro pastatas ir už jo ištįsusi nieko nesauganti metalinė tvora. Va, šalia jos ir žingsniuojam gilyn į mišką. Dukros – greitesnės, spėja ir gėlių pasiskinti, ir nubudusį vabzdį pastebėti, o mudu su Reda atidžiai žiūrim po kojom, kiekviena išlindusi šaknis ar kietesnis grumstas man dar labai pavojingas... Bet palengva einam. Takelis lyg gyvatės liežuvis vis šakojasi, sukam labiau į dešinę. Kai kur kojos jau šlampa, reikia ieškoti aukštesnės ir sausesnės vietos. Kvepia drėgme ir pūvančiu medžiu. Prasideda Velniabliūdžio pelkė, vienintelė Nemuno kilpose. Kažkada būtent čia buvo kasamas gydomasis dumblas ir vežamas į Birštono gydyklas purvo vonių procedūroms. Ko gero, geriausias įmanomas orientyras, beje, kitokių ir nėra, - medinis tiltelis per griovį, virtusį rusvo geležingo vandens kanalu. 

Jau nuo čia, pažvelgus tolyn, pro medžius nesunkiai įžiūrim taką išilgai nuklotomis lentomis. Ačiū tiems, kas darė – takas sumeistrautas vyriškai grubiai, tvirtai ir patikimai. Tiesa, laikas jau atvėrė vieną kitą plyšį, medis neamžinas, tai eikit atidžiai. 

Netikėtai prasidėjęs, taip pat netikėtai takas ir baigiasi... Dukros ilga lazda dar pamakaluoja drumzliną vandenį, ieškodamos dugno, bet pelkė čia sekli, vos iki kelių. Numestas pagaliukas nukrenta į žoles, nesukeldamas net mažiausios bangelės... Medžių šaknys  šlapioje žemėje – lyg nuo metų naštos pajuodusios gyslos... 

Drėgmė sunkiasi į viršų, eiti vis sunkiau, ir nors jau įžiūrime tako pabaigą, iki kapinių tvoros Reda nueina viena. Takas ten ir baigiasi, lyg riba tarp pasaulių...

Nueitus 600 metrų grįžtam visai neskubėdami, lyg taupydami buvimo kartu minutes. Kvėpuojam pavasariu.

Visai tylu. Pelkė gyvena savo gyvenimą...