Laiptai (X dalis)

„Labas rytas – rytas labas“, - vėl sakom sau Kaune 😊
Yra toks parduotuvių tinklas „Batų kalnas“, ir dabar pradedu įtarti, kad jo steigėjai pavadinimą nusižiūrėjo nuo Demokratų gatvės laiptų 😊 Kol užkopiam jais į Milikonių kalną, šalia turėklų surandam net 3 poras dar visai neblogai atrodančių batų 😊 Laiptai tikrai nenuobodūs, smagūs lipti, nuo jų atsiveria puiki senojo Kauno panorama, kurią, gaila, kiek dangsto ūkanos... 

Ir kai įvekiam visas 127 pakopas, prieš akis išnyra dar 27 – į Milikonių kalno apžvalgos aikštelę. Nuo čia – lyg rudeniško Kauno paveikslas, galima net įrėminti 😊

Nežinau, ką bendro turi senas Pryšmančių kaimas pajūryje ir Kaunas, bet mieste yra tokia gatvė 😊 Jos lankste, kiek atokiau, ir sustojam, mums už nugarų – Linkuvos gatvės laiptai, lygiai lygiai 150 visai tvarkingų pakopų iš rudens viršuje į vasarišką žalumą apačioje. Dar minutėlei sugrįžtam iš arčiau pamatyt seną vandens nubėgimo lataką, ko gero, likusį nuo caro valdymo laikų. Dabar taip gerai nestato 😊

Pačiame Tytuvėnų gatvės gale mūsų laukia dar vieni laiptai, vedantys į Šilalės gatvę. Jie - tarsi iš dviejų dalių, ilgesnioji su 218 pakopų veda žemyn, trumpesnioji su 19 pakopų kiek pakyla ir baigiasi prie užrakintos vaikų darželio tvoros. Aplink – prieš pusė amžiaus ar dar anksčiau statyti namai, senasis Kaunas. Kažkas kaičia virdulį, aidu kaukši plaktukas, mus stebi lange jaukiai įsitaisiusi katytė. Žmonės gyvena savo gyvenimus...

Apeinam Kauno tvirtovės Linkuvos įtvirtinimus, jie tarsi iš dviejų dalių, atskirti gatvių. Šiaurinėje įtvirtinimų dalyje yra trys kazematuoti statiniai netoli vienas kito, pietinėje, X baterijos redute, - vienas. 

Būtent šis kalnas dėl savo formos neretai vadinamas vienintele Kauno piramide, nuo jos atsiveria vaizdas į Kauno centrą. Šiuose įtvirtinimuose vienuose pirmųjų jau buvo naudojama elektra, o kaip statybinė medžiaga – cementas.

Dotnuvos gatvės laiptai leidžiasi į Kėdainių gatvės lankstą. Šlaitai nubarstyti jau pajuodusiais kaštonais, tikras ruduo. 107 pakopos, jokio įmantrumo, jokio grožio, jokios istorijos... Net neužtrunkam.

Supainioję gatveles ir sustoję prie Šešupės gatvės, Kalnų gatvės laiptus randam antru bandymu. Bet ir anoj lyg tyčia yra vos matomi kažkokių laiptų likučiai, gal kada ir buvo, dar suskaičiuojam dvylika žolėse dingstančių pakopų. O Kalnų gatvės laiptai – visai įdomūs, iš dviejų dalių, didesnioji -128 pakopos, mažesnioji – tik 28. Turėklai dingsta, atsiranda, vėl dingsta... 😊 Pačiame laiptų viduryje – apleistas sklypas, išlikę seno namo pamatai. Pasvarstom, čia kaip reiktų ką nors statyti ir susinešti 😊 Prasilenkiam su jaunais čigonais, mus nužvelgia balzganais žvilsniais, kiek nejauku...

Susivilioję galimybe pamatyti Veršvų piliakalnio laiptus, sukam iš Raudondvario plento dešiniau. Kai prieš prieš penkis su puse metų ieškojom piliakalnio, nieko panašaus nebuvo, ir iki viršūnės brovėmės iš kitos pusės, nuo Gabijos gatvės. Dabar čia viskas puikiai, patogūs stilingi mediniai laiptai nuveda iki pat viršūnės su aukuru. 

Šalia vieno iš pusamžių daugiabučių – storas kaminas (matyt, kažkada po namu buvo katilinė), dabar atrodo lyg paminklas socializmo laikmečiui. Papėdės krūmuose – kačių nameliai, yra net ženklas, kad valdininkai jas leido čia maitinti. Teisinėj valstybėj be leidimo - niekaip 😊 Visai prie vakarinio aplinkelio tilto jau niekam nereikalingas stypso senasis piliakalnio ženklas, o į viršų kyla 80 pakopų betoniniai laiptai. Iš tiesų tas „viršus“ ten ir baigiasi, prie greitkelio sienelės, bet būtinai užsiropščiam patikrinti 😊

Prie Ligoninės g. laiptų pataikom vienu ypu, gerai, kad „namų darbai“ paruošti. „Šaltinio“ bibliotekos pašonėj randam laisvą vietą sustoti, iki laiptų tereikia betono tiltuku pereiti leisgyvį upeliūkštį. Laiptų pradžią ir pabaigą žymi paminklus primenantys akmenys su užrašais, lyg ir taip nebūtų aišku. Suskaičiuojam 266 pakopas, ir nors pačioje sutiktas praeivis tvirtina, kad jų yra viena daugiau, bet patikrinti, kieno tiesa, negrįžtam. Tebūnie taip.

Neskubam namo. Veršvų kapinėse parodau Redai pavasarį matytus kunigų kapus, kiek pasivaikštom Nemuno krantinėj, ir kai atrodo, kad jau viskas, prieš akis išnyra Varnių tilto laiptai 😊 

Šimtus kartų važiavom šia gatve, ir niekada neužkliuvo už akies, nematėm 😊 Prieš 25 metus statytas tiltas, bent jau kairiajame Neries krante, laiptais apsikarstęs it karoliais, čia jų net ketveri – modernūs veda link NESTE degalinės, kiti - paprastas nulipimas į Eigulių piliakalnio pusę, ir dar dveji – po tiltu, matyt, remontininkams ar benamiams 😊 Reda neskubėdama suskaičiuoja  99 laiptelius, kitais net nelipam.

Lyg kažko trūktų, ji dar užsimano patikrinti ir Eigulių piliakalnio laiptus. Čia yra ką veikti – 302 medinės ir 17 betoninių pakopų, grįžta sunkiai alsuodama, bet šypsosi – smagu ir įdomu. Namuose suskaičiuojam – Reda šiandien užkopė ant 1919 laiptelių...

Laiko negaila. Juk akimirkas tarp praeities ir ateities ir vadiname Gyvenimu...