Stovim beveik pačiame centre,
V. Putvinskio gatvėje, ir nesėkmingai klibinam užrakintas duris… Tarpukaris,
kai Kaunas buvo laikinąja šalies sostine, mieste paliko nemažai diplomatijos
pėdsakų. Putvinskio gatvėje (prieškariu – Kalno) anuomet buvo atidarytos
Prancūzijos, JAV, Argentinos, Vengrijos, Švedijos ir dar kelių šalių atstovybės. Namas, pažymėtas 56-uoju
numeriu, pasižymėjo savo išskirtinumu – tai buvo vienintelis būtent
diplomatinei pasiuntinybei specialiai pastatytas pastatas. Architekto Vytauto Lansbergio –
Žemkalnio (Gabrieliaus prosenelio 😉 )
suprojektuotame ir 1930 metais pastatytame name turėjo įsikurti Vatikano
nunciatūra. Deja, dėl diplomatinių nesutarimų tai niekuomet neįvyko… Pirma ir
svarbiausia priežastis - Vatikanas lenkų užgrobtą Vilniaus arkivyskupiją laikė
tos šalies bažnytinės provincijos dalimi. Antra, evangelikų liuteronų tikėjimą
išpažinęs tuometis Lietuvos užsienio reikalų ministras Dovas Zaunius buvo
spėjęs ne tik tapti našliu, bet jau ir išsiskirti su antrąja žmona 😊 Nieko nuostabaus, kad
toks Lietuvos diplomatijai vadovavusio pareigūno elgesys kėlė nepasitenkinimą
Vatikane. Bandydama kažkaip atkurti kiek geresnius santykius, Lietuvos valdžia
naująjį pastatą paskyrė nuncijui. Deja, diplomatiniai santykiai tik blogėjo, ir
1931 m. viskas baigėsi tuo, kad Vatikano nuncijaus net buvo oficialiai
paprašyta išvykti iš Lietuvos. 1932 m. Lietuvos valdžia namą išnuomavo
garsiausiai to meto vaikų gydytojai profesorei Vandai Tumėnienei, čia įsikūrė
vaikų ligoninė. Kadaise nuncijaus valgomuoju turėjusi tapti didžiausia pastato
patalpa buvo paskirta mokslui – čia įsikūrė auditorija…
Nuo aštunto dešimtmečio
pradžios name šurmuliuoja Kauno Menininkų namai. Ir dabar viduje vos girdimai
groja muzika, pro lango vitražus įžvelgiam blausią lempų šviesą, bet – tik
tiek… Šiandien kultūra užsivėrusi savyje, daugiau istorijos nepamatysim… 😊
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą