Laiptai (IV dalis). Kitoks Kaunas

Kaunas. Tik persiritę M.K. Čiurlionio tiltu, iš karto stojam. Keliasdešimt metrų paėjėti žemyn, paskui – per naują tiltuką, ir mes stovim Lakūnų gatvės arba Aviacijos laiptų papėdėje. 

Šiaip tai Lakūnų gatvė viršuje, iki jos dar kopti ir kopti. Dar pernai šie laiptai atrodė visai kitaip, jų vietoje tebuvo molyje lietaus nuskalbtos pakopos. Visai neseniai pasibaigusių statybų pėdsakai matomi ir šiandien, gamta tiesiog nespėjo sugrįžti. Bandom skaičiuot laiptelius, bet besidairydami kažkur pabaigoje pametam skaičių, tai galvojam, kad maždaug 220 😊 O drąsesni nutrūktgalviai gali bandyt žemyn nusileisti šiluminės trasos vamzdžiu, aišku, iš sėdimosios mažai kas beliktų :D

Nespėjam į kalną įsibėgėti, ir vėl stabdau, šįkart – prie Vinčų gatvės laiptų. Vos 90 apverktinos būklės pakopų, nors skaičiau, kad šie laiptai remontuoti tik prieš 9 metus. Neilgai atlaikė 😊 Grožio ir švaros čia tikrai per mažai…

Aleksoto apžvalgos aikštelėje sustojam prie labai simpatiško ir nuotaikingo maisto automobiliuko. Šypsomės. Mėgaujamės Kauno panorama, iš čia senoji miesto dalis – lyg atviruke. 

Apie Aleksoto laiptus „Lietuvos žinios“ 1930 m. sausio 16 d. rašė: „ Kad būtų galima pasikelti nuo Vytauto Didžiojo tilto į Aleksoto aukštumą, kur statomas Fizikos ir Chemijos institutas, Miesto valdyba yra įrengusi gana tvirtus ir monumentalius laiptus, kurie kaip esamieji prieš Vytauto Didžiojo tiltą pavadinti Vytauto Didžiojo laiptais.“ Bet jau po 5 metų, įrengus Aleksoto funikulierių, šių laiptų svarba gerokai sumenko. Lipam žemyn, o atgal jau važiuojam funikulierium, visai, beje, nepigiai – 1,20EUR suaugusiam ir 0,50EUR dukrai. Bet smagu 😊

S.Dariaus ir S.Girėno g. laiptus surandam, gatvei jau besirangant Marvelės upės šlaitais. Kas ir ko jais vaikšto – nežinia, mat tiek laiptų viršuje, tiek apačioje – vien privatūs namai, visi juk “mašinuoti”. Tiesa, prie Stasio Raštikio Lietuvos kariuomenės mokyklos yra autobusų stotelė, gal laiptais kas ir ateina…

Jau susiruošę skubėt tolyn, žemėlapiuose aptinkam praleidę Sietyno gatvės laiptus. Sukam atgalios, juk netoli. Prabangus čia rajonas, patikėkit… Ir kai visai visai atsiremiam į šlaitą, dar tenka klausti – kur laiptai? Pasirodo, visai šalia 😊 Pailsusi raudoniu išmuštais žandais Reda tvirtina, kad čia – tiksliai tiksliai 290 pakopų. Tebūnie tiek, netikrinsim ir patikėsim, mat Marvelės gatvę apačioje ji pasiekia viena, mes pasitaupom ir dairomės nuo viršaus.

Vingis, dar vienas, trečias, ketvirtas… Leisdamiesi žemyn, paskui jau kildami į kalną, atriedam iki Marvelės kaskadų laiptų. Čia susiginčijam, kuriuos laiptus fotografuoti – juk yra ir senieji upės kaskadų laiptai, ir 2012 metais įrengti betoniniai nusileisti į slėnį. Užsispyrusi Reda paieško, gal kur pasroviui slepiasi dar vieni, bet ne, nieko daugiau. Įamžinam viską, kad būtų tikrai tikrai 😊

Desertui – senoji Kauno obelis. Vis ruošiausi pamatyt, kol medis gyvas, tai šiandien – puiki proga, mes visai netolies. Įspūdingas 8 metrų medis auga privačiame sklype, Senosios Obels g. 18, bet vyriškis kieme maloniai linkteli ir pakviečia arčiau. Tikrai yra į ką pažiūrėti, patikėkit. Bet ir paskubėkit, jei norit pamatyt maždaug 360 vasarų suskaičiavusią obelį. 

Dar gausiai žaliuojantis medis sunkiai bestovi, išvargintas ligų, bene trijų metrų skersmens kamiene – baisinio dydžio drevė, net Elena Marija telpa 😊 Obuolių nematyt… Ramu, vos ne kaimas, gatvelės žvyre laisvai čiupsenasi vištos, antys. Čia kitoks - nepažintas, nematytas, bet artimas ir jaukus Kaunas.

Keliavome 2022-09-17.