2022 m. rugpjūčio 8 d., pirmadienis

Sugrįžimas

Alytaus Kurortas. Taip, taip, yra toks miesto rajonas, nors lygiai prieš 90 metų Alytus turėjo ir oficialų kurortinio miesto statusą. Čia, aukštų pušų paunksnėje, gyvenau nuo pirmųjų savo dienų. Namas, kurio mažame kambarėlyje pirmąkart nusišypsojau Tėvams, deja, nebeišliko. Tačiau kitas, kuriame glaudėmės iki 1973-ųjų žiemos, tebestovi beveik nepasikeitęs. Anuomet buvo M. Melnikaitės gatvė, dabar – Lelijų. Net kalniukas išvažiuoti iš kiemo - toks pat, prisimenu, tada iš sunkvežimio byrėjo malkos, Tėvas vis išlipdavo surinkti... 50 metų praėjo...


V. Krėvės gatvėje, visai priešais bendraklasės Loretos namus, pasirodo, gyveno R. Kalantos šeima. Tuomet nieko nežinojom, nerūpėjo, galvose švilpė kiti vėjai. Dabar tik pastoviu visiškoje tyloje...


Siaura asfalto juostele atriedu į Dainų slėnį, iki Baltosios Rožės tilto. Kadaise, kai buvau šveplas vyrukas trumpais šortukais, su Tėvais čia valgydavom šašlykus, buvo superpopuliari vasaros kavinė. Prisiminu medines grindis, užuovėją iš liaunų beržų kamienų ir mažą save, lakstantį tarp stalų 😊 Liko tik senos nuotraukos...

Laiptais ant tilto lipu lėtai. Pradžioje dar mėgaujuosi, kuo aukščiau – tuo sunkiau, net stoju kveptelti... 1986-aisiais čia sutikom aušrą, visa klasė, po išleistuvių. Tilto, tuomet, tiesa nebuvo, tik senojo atramų likučiai, jas matau ir šiandien. Atsimenu, kažką dainavom, džiaugėmės, šypsojomės gyvenimui. Net vardus prisimenu, kai kurie jų liko visam gyvenimui... Va, tik nupėdinom gyvenimo keliais kas sau...





Meilė ant tilto matuojama... metrais 😊 Nunešei savo meilės objektą 40 metrų – Tavo meilė vienokia 😊 Nunešei dar – jau kitokia 😊 Ir taip – iki galo, iki pasiaukojamos meilės ribos, visus 240 metrų... Gerai, kad šiandien aš čia vienas, o tai tempčiau savo meilę trūkčiodamas... :D Beje, jei kas nežinot, šis tiltas – antras pagal aukštį Lietuvoje po Lyduvėnų, tik pastaruoju vaikščiot negalima. Baltoji rožė graži ir iš apačios, prisimenu, plaukiam sau su bičiuliu Imantu, grožimės vaizdais saulėje, o mums mojuoja romantiškos dzūkaitės nuo tilto, vos nevirsdamos per turėklus... 😊








Smagu sugrįžti.

Paliesti.

Pajausti.

Prisiminti.



Komentarų nėra:

Rašyti komentarą

Laikas ir tikėjimas

Visai visai mažulėlis kaimas bene koks dešimtis kilometrų nuo Suvalkų kadaise skambėjo jotvingių balsais. Vėliau, beveik iki XVIII amžiaus p...