Rytoj sukaks lygiai 102 metai, kai nedideliame Žaslių valsčiaus kaime gimė baltapūkis vaikiukas. Buvo penktas vaikas šeimoje, ne kokios sveikatos, sako, iki keturių metų net nelabai galėjo vaikščioti... Gyventi buvo sunku…
Vincentas Sladkevičius. „Nuostabus buvo. Mielas. Labai dvasingas“. Taip apie kardinolą yra sakęs vyskupas emeritas Juozapas Matulaitis...
Stabtelim prie kryžiaus, žyminčio vietą, kur stovėjo kardinolo Tėvelių namai. Guronių kaime gyveno daug Sladkevičių, atskirdavo pagal pravardes, tai jų šeimą vadindavo Bradiniais, nes Mykolas Sladkevičius, gaudydamas žuvis, braidydavo po ežerą.
Kiek tolėliau, ant kalniuko – vos matomos nuo keliuko kapinaitės. Pačiame jų centre – niekuo neišsiskiriantis kapas, čia ilsisi kardinolo Tėvas ir broliai su seserimis. Šnabžda beržai...
Dar kelios akimirkos siaurute asfalto juosta, ir mes stojam visiškai atviroje erdvėje. Prieš akis – 2002 metais įkurtas Rožinio slėpinių parkas „Tėviškės šviesa“, skirtas įamžinti labai Rožinio maldą branginusio kardinolo atminimą.
Kairėje nuo aikštelės – vienas iš dviejų čia esančių pilkapių, šis net nepažymėtas, skendi žolėse. Pasakojama, kad, kai Zvaninyčioje vykdavo apeigos, apie jas nuo kalvos pranešdavo trimitų garsais. Dar sako, kad kalvoje kažkada buvęs varpas, kuriuo buvo skambindavo, artinantis priešams. Kitas alkakalnis, vadinamas Pajautos kapu, – jau už melioracijos griovio, dešinėje, nedidelio gojaus apsuptas, su žymeniu, nušienautas, apčiupinėtas.
 |
| Zvaninyčios pilkapis |
 |
| Pajautos kapas |
Iš tolo žvelgia Mergelės Marijos skulptūra su kardinolo herbu ir užrašu: „Marija visų tautų Motina“. Vietoj postamento - didelis, 30 tonų sveriantis akmuo, anuomet rastas, statant Kruonio HAE. Už jos – 2010 metais iškilusi koplyčia, dedikuota Kaišiadorių vyskupijos globėjui šv. Juozapui. Sienos ištapytos krikščionybei svarbių įvykių motyvais, deja, laikas, saulė, lietūs nesaugo kūrinių, dalis jau negrįžtamai dingo… Ratu aplink – 5 koplytėlės, kurių sienose ištapytos freskos, vaizduojančios biblines scenas bei Lietuvos katalikų gyvenimo istorinius įvykius. Visa dvidešimties freskų esmė telpa keturiuose žodžiuose – “Kančia. Šviesa. Džiaugsmas. Garbė”.
Po didžiosios koplyčios stogu – dešimtys kregždžių lizdų. Gal kažkiek simboliška, pagalvoju, - po tikėjimu glaudžiasi gyvybė… Apeinam aplink, užvertę galvas. Nuvilia užrakintos durys, taip norėjome užeiti, deja... Esame buvę, bet kiekvienas kartas – kitoks, kažkuo ypatingas… Pabrazdinam muziejaus duris – irgi užrakintos. Nors matom besitvarkančią moterėlę, neišdrįstam sutrukdyti ir pakalbinti, tiek to, kiekvienam savo darbai - svarbiausi… Tylus klaidžiojmas irgi gali būti žavus, tiesa?
Užsukam tik prie Žaslių šv. Jurgio bažnyčios, būtent joje 1944-ųjų pavasarį būsimasis kardinolas aukojo savo pirmasias mišias, čia 1910 m. susituokė ir jo Tėvai. Keistas sutapimas - šventoriuje dviračio ratus miklina nedidukas, smulkutis šviesiaplaukis berniūkštis… Lyg kardinolo įsikūnijimas laike… Lyg saugodamas bažnyčios ramybę…
Aukščiausioj šventoriaus vietoj ilsisi Uršulė Sladkevičienė.
Moteris, dovanojusi Lietuvai žmogų, nešusį šviesą…
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą