Vienos gatvės gyvenimas. Čia žmonės gimsta, tuokiasi, augina vaikus, pykstasi, miršta... Ateina ir išeina... Ir saulė – kasdien kyla ir leidžiasi... Ūžia automobiliai, dabar jau kiek rečiau visai šalia aidu nubilda traukiniai. Mažiau balsų, tapom svetimesni, šeima, visi draugai ir giminės sėdi feisbukuose ir tiktokuose.
O gatvė gyvena savo gyvenimą... Išlydi, laukia, pasitinka... Lyg senstelėjusi dama kartais pasidažo, pasidailina, pasilopo skaudulius, kartais kažkur net sušvinta ryškiomis spalvomis - tvora, stogas, gatvės perėja ar reklamos stendas, bet tik iki pirmo murzino lietaus... Rudenį ar žiemą – dar liūdniau, spalvų visai nebelieka, tik murzino sniego liūdesys ir laukimas... Laiko verpetuose nutilo žydų restoranai ir dirbtuvėlės, išnyko sinagoga, išėjo žmonės, kūrę ir žinoję gatvės istoriją...
Šviesos mažiau... Net ir vasarą...
Vytauto Didžiojo gatvė, Kaišiadorių senamiestis.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą