Visai šalia Via Baltica kelio, vos kelios minutės už Kalvarijos, mažame pakelės gojuje rymo raudonų plytų Deivoniškių koplytėlė. Nuo kelio matyt tik bokštelis su kryžium, ir tai – tik akimirką. Nukeliam kilpą, sugirgždinam vartelius.
 |
| Deivoniškių koplyčia |
Kiek pakrypusi pajuodusių lentų tvora, jau belinkstantys link žemės kryžiai, seno šaligatvio trinkelės... Praveriu šulinį, nors ir ant kalnelio, vandens - apsčiai, beveik tik per vieną žiedą nuo žemės. Čia juk stebuklingas šaltinis, jo gydomosios galios žmonės žinomos nuo senų senovės. Anot legendos, kaimo gyventojas Bendaravičius susapnavo, kad pas žydą stovi skrynia su šventu paveikslu, kurį jam reikia išpirkti. Taigi, prie Sūduonios upelio tilto jis pastatė kryžių, ant kurio pakabino iš žydo išpirktą Panelės Švenčiausiosios paveikslą. Bendaravičius tą kryžių dažnai lankė, atsinešdavo skanumynų ir viliodavo kaimo vaikus prie naujo kryžiaus pasimelsti ir apsiprausti arba atsigerti šalia esančiame šaltinėlyje. Motinos pamatė, kad anksčiau sirgę vaikai greitai pasveiksta, todėl pradėjo čia vežti ir iš toliau sergančius vaikus ir suaugusius ligonius. Taip gimė legenda... Beje, žinoma ir tiksli senojo kryžiaus atsiradimo data - 1824 metai, beveik prieš du šimtmečius...
Kukli koplyčia čia iškilo 1991
metų pavasarį. Nespręsiu, kiek joje grožio ir tvarkos, gal tikėjimas svarbiau.
O senasis Bendaravičiaus kryžius, atstatytas pagal seną nuotrauką, laukia vilties
ieškančių ir ja tikinčių… Jų yra, matau paliktus rožinius, šventus paveikslėlius,
žvakių likučius.
Iš koplyčios bokšto į atklydusius nebyliai žvelgia šv. Mergelės Marijos skulptūra, kažkam labai svarbi ir reikalinga... Lyg vienintelis likęs tikėjimas…
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą