Gyvenimas tęsiasi

Už keliolikos kilometrų nuo Kaišiadorių, tarsi pasiklydęs tarp nesuskaičiuojamų kalvelių, rymo Krivonių kaimas - su keliais namais, bažnyčia ir šviežutėliu kryžium. Va, kaip tik jis labiausiai ir nustebina, visai netikėtai sušvitęs medžio geltoniu vos keli metrai nuo keliuko. Stojam. Šalia sustoja ir mažas automobiliukas, vietinė moteris apsidžiaugia ir iškloja visas naujienas, pasirodo, kryžius skirtas kaimo tragedijai atminti, dar ir nešventintas, iškilmės – liepos 26 d. O tamsi dėmė ant kryžiaus pagrindo, lyg skausmo ašara, išryškėjo tik jį pastačius, sako, gal tikrai čia kryžiaus reikėjo... Tokie smagūs penktą šimtmetį skaičiuojančio kaimo reikalai 😊

Kiek aukštėliau keliuku - Krivonių Šv. Antano Paduviečio bažnyčia, kurios istorija prasidėjo 1739 metais, bet ne čia, o... Kernavėje 😊 Taip taip 😊 1933 m. ji buvo nugriauta, kunigo Motiejaus Cijūnaičio rūpesčiu nupirkta ir pervežta į Krivonis.

Pamatuose dar likęs įrašas „1934“, tai buvo pradžia...Statyba užtruko iki 1936 metų, nors projektas galutinai patvirtintas tik 1937-aisiais. Varpinė, nors ir buvo projekte, taip ir neiškilo...

Užrakinta. Viduje mes išlandžiojom ir viską pačiupinėjom dar 2019-aisiais, projekto „Atverk bažnyčios duris“ metu. Menu čia buvus kėdę su grafų Zaleskių herbu, seną fortepijoną, bažnyčios knygas, itin seną tabernakulį... Labai aiškiai atsimenu griausmingą kunigo Algirdo Akelaičio juoką, jis ir dabar čia rūpinasi sielos reikalais. Dabar tik apeinam šventorių, braukdami delnais tylias sienas. Viduje, prie vieno iš drumzlinų presbiterijos langų, rymo angelas, lyg saugotų ramybę...

Šimtametės liepos beveik užstoja saulę. Tylu. Mąstau, kiek tikėjimo, vilties ir paguodos žodžių girdėjo šios sienos... Gyvenimas tęsiasi. Va, kryžius iškilo, žmonės šypsosi, reiškia, kaimas gyvas. Pasaulis priklauso tiems, kas juo džiaugiasi...