Lietuje

Lyja. Tiesiog pila be vilties, kad baigsis. Dangus nuo popietės siuntė ženklus, kad geriau nevažiuoti – horizonte kuitėsi juodi debesys, tik pajudėję apsižiūrėjom, kad namuose palikom susiruoštus rūbus, guminius, selfio lazdą... Ir vistiek išvažiavom :)

Kaunas susigūžęs nuo lietaus, jokios šviesesnės dangaus kertės, tik gatvės pilnos zujančių automobilių, vos ištrūkstam. Kuo arčiau pakraščio, tuo srautas vis skystesnis, kol marių pakrantėje prie Samylų liekam visai vieni. Na, tik mes ir „Lipantys iš vandens“, taip pavadintas medžio skulptūrų parkas priekrantės bangose, tarsi kviečiantis kiekvieną Samylų įlankos lankytoją tapti marių užlietų kaimų istorijos liudininkais.

Stoviu susigūžęs lietuje ir tyliu. Atmintis. Istorija. Likimai. Skulptūros tarsi liudija šešių dešimčių metų senumo įvykius, kai iš apsemto Nemuno slėnio verkiančiomis širdimis ėjo žmonės ir gyvūnai, o gelmėse liko vienišas bažnyčios bokštas... Išlipa Reda, basomis, bet tik akimirkai, mat beveik šalia savo pykčiu trenkia žaibas, tarsi vydamas nelauktus svečius... Sprunkam.

Į Šlienavos Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčią rodyklė kviečia tik atvažiuojančius nuo Kauno, tai nepramaukit posūkio.

Graži ir neįprasta, kiekviename žingsnyje žvilgsnis vis užkliūva už nematytos detalės. Kūrėjai su polėkiu, nesiginčiju. O pati bažnyčia lyg dievo mozaika sulipdyta iš marių užlieto Kampiškių kaimo bažnyčios rąstų. Tokia vieniša peršlapusi gulbė marių pakrantėje... Bet tikrai verta dėmesio ir laiko, nepatingėkit nuvažiuoti.

Sukam link Pažaislio vienuolyno ansamblio. Buvę čia, vaikščiojom kur galima ir kur nelabai :)

Na, kur leido :)

Atšlepsim balomis, dukros vėl lieka automobilyje, pasaugom nuo peršalimo. O mums ir čia nesiseka – pasirodo, pirmadieniais vienuolyne ir bažnyčioje tylos diena... Paklebenam šlapias duris, žvilgsniu nulydim nuo lietaus pavargusią liepų alėją ir grįžtam. Ech...

„Chernobyl movie bridge“ – paskutinis sustojimas, tik nuo M. Gimbutienės gatvės reikia perkopti nesuskaičiojamą krūvą žemių. Kažkodėl visos man žinomos nuorodos – anglų kalba, kad surasti lietuviškai, tenka paplušėti. Pasaulinę šlovę pelniusiame seriale būtent nuo šio tilto Pripetės gyventojai stebi branduolinio gaisro pašvaistę. Praėjo 36 metai istorijos, o tiltas „Google“ žemėlapiuose ir šiandien vadinamas „Chernobyl movie bridge“. Nieko jaukaus, nieko labai įsimintino, tik šlapias betonas ir metalas, o ir aplinka – brrrr... Žodžiu, tik ištikimiausiems kino fanams. Tiesiog norėjau pamatyti :)

Lietus parlydi namo. Baigiu dėlioti paskutinius žodžius, ir lašai už lango nutyla. Visai visai, tik dangus toks liūdnai pilkas. Gal nereikėjo važiuoti... Bet įspūdžių ir minčių – apsčiai...