Aukščiausioje Sabališkių kapinaičių vietoje, lyg šviesos spindulys, stovi mūrinė XIX a. koplyčia, kurios viršuje – metalinis kryžius. Koplyčia pradėta statyti kaip varpinė, tačiau tapo Abromiškių dvaro šeimininkų De Raesų ir Broel Pliaterių amžinojo poilsio vieta. Štai taip, tarsi nuo galo, pradedu trumpą pažintį su Abromiškių dvaru. Apeinu. Durys į koplyčią, aišku, užrakintos, marmurinė atminimo lenta – kitoje pusėje, lyg žvelgianti į dvarą tolėliau…
Visai siaurute gatvele nuo Elektrėnų pasuku Abromiškių link. Baltą lyg gulbė dvarą pamatau iš tolo, dar neprivažiavęs teritoriją juosiančios metalinės tvoros.
Dvarą 1571 m. įkūrė Abrahamas Poniatovskis, ko gero, nuo jo vardo ir kilo Abromiškių pavadinimas. Grafai De Raesai čia šeiminkauti pradėjo XVIII a. viduryje – pastatė medinius rūmus, įkūrė parką su tvenkiniais, sodą. Tuo metu dvaras buvo krašto bajorų kultūrinio gyvenimo centru. XIX a. pabaigoje, kai dvarą valdė Broelių–Pliaterių giminė, jame buvo sukaupta 20000 knygų biblioteka, čia buvo saugomas turtingas dviejų giminių šeimos archyvas, paveikslai, porceliano rinkiniai. Tarpukario Lietuvoje dvare šeimininkavo vėliau emigravęs ir žymiu meno kolekcininku tapęs bankininkas Mykolas Žilinskas. Beje, istorikai rašo, kad 1812 metais birželio 27 dieną šio dvaro Ausieniškių palivarke nakvojo Napoleonas. Tik Ausieniškėse su istorijos saugojimu visai liūdnai, buvom ten prieš kelis metus...
Visur prie tvorų ar takelių pasitinka negrėsmingas, bet ir į svečius nekviečiantis užrašas „Privati valda“. Giliau nelendu, tik vos keliolika žingsnių, juk suprantu, kad dar metai - kiti, ir arčiau žengti visai negalėsiu... Iš tolo matau – šeimininkauja vilniečių savininkų pasamdyti statybininkai, languose dega šviesos. Bus gražu... Bet – tik iš tolo, už metalinės tvoros. Kita vertus, gal taip ir geriau, nei nušiurusi metalinė lentelė „Saugoma valstybės“ ant begriūvančių sienų, daug tokių visoje Lietuvoje...
Visai visai seną dvaro istoriją dar primena mūrinių vartų fragmentas, besišiejantis prie privataus namo jau šiapus tvoros. Čia anuomet buvo dvaro vartų sargo namelis... Per langą persisveria moteris, bet nebara, aš ketinu įamžinti tik pamažu byrančią vartų atmintį... Dar kiek paplepam apie vartus, orą, ir ką aš čia veikiu :)
O tolėliau lentų šviežumu džiaugiasi išlikęs Abromiškių dvaro svirnas, jame nuolat vyksta kultūriniai ir edukaciniai renginiai, parodos. Bet ir čia šiandien – spyna, reiktų skambinti nurodytu telefono numeriu...
Kai jau keliausit namų link, nesvarbu, link Vilniaus ar Kauno, Abromiškių degalinės žiede dar pasukit į Elektrėnus, vos keliolia metrų. Kairėje gatvės pusėje – šimtais įvairiausių puodelių nukabinėta tvora, šauniai atrodo, beje, galima palikti ir savąjį, šeimininkai pakabins...
Tušti puodeliai... Ar ne per retai randam laiko neskubiam draugiškam pokalbiui prie garuojančios kavos ar arbatos puodelio?... Laikas eina... Pasiilgau pavasario... žmonėse...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą