Laikas dviems

 "Nesvarbu, kiek tau metų, svarbu tik tai, kiek kelių nuėjai."

/Jimi Hendrix/

 Geras laikas. Pritilę telefonai, kelias baltais šalikelių smilkiniais, mano Žmogus šalia…

Ir rūpesčiai lieka už užvertų namų durų…

Jieznas. Dešimtis kartų čia buvę, ir kaskart kažkas vis keičiasi. Arba, kaip šį kart, atrandam visai visai naujus dalykus. Netyčia “išsigooglinę” apie Jiezno motorinį malūną, ieškom. Vienas posūkis, antras, trečias, ir – op, yra. Tik veltui klebenam duris, tuščia. Labai norėjosi išgirsti gyvą žodį iš čia gyvenančio ir Pacų giminės istoriją gaivinančio Vytauto Guso, bet šiandien -nelemta. Aišku, patys kalti, nesiruošėm. Apeinam ratu, rūsio lango nišoje pro apmusijusį stiklą pamatau senovines lėkštes, bet tik tiek… Čia pat, per miestelio turgaus kampą, - tų pačių Pacų dar XVII a. pastatyta Šv. arkangelo Mykolo ir Jono Krikštytojo bažnyčia, labai graži tiek viduje, tiek iš išorės. Varpai kaip tik skamba mišių pradžiai, tai tik trumpai pasidairom, kad netrukdytume. O sukdami ratą nematytomis miestelio gatvelėmis, stebimės jaukia ežero pakrante, kiek triūso ir šilumos…

Šv. arkangelo Mykolo ir Jono Krikštytojo bažnyčia

Jiezno Šv. Kryžiaus koplyčia pastatyta XVIII a. pabaigoje

Paminklas trims savanorių kartoms...

Tuoj už Jiezno žiedo Vilniaus - Alytaus kelyje džipas gauna pirmą kovos krikštą purvu – sukam ieškoti senojo Verbyliškių tilto. Arkinis tiltas per Verknę stovi atokiau nuo naujojo kelio ir tarsi stebi istoriją iš šono. Nuvažiuokit aplankyt ir pasiklausyt Verknės čiurlenimo, gal iš čia – ir upės pavadinimas, nuo nesibaigiančio upės verkimo...

Senojo kelio iš Birštono į Alytų atkarpoje stabtelim prie nedidelio kryžiaus ir Marijos statulos. Jokios žinios – nei kam, nei kokia proga, nors smulkiame žemėlapyje rasti nesunku, tik kantrybės reikia 😊

Į Nemajūnus užsukam jau tvirtai žinodami, kur ieškoti vandens matavimo stoties, ir po antros, dar smagesnės purvo vonios, nesunkiai randam. Manėm, kad bus įdomiau, bet nelabai yra kuo gėrėtis, gal tik įspūdinga šimtamete liepa šalia. Na, sutikit, kad balti burbuliukai žolėse – joks stebuklas 😊

Laikas mūsų nespaudžia, o juk šiandien – paskutinis mėnesio sekmadienis, muziejų lankymas nemokamas. Naudojamės proga, lengvai randam Birštono miesto muziejų. Nė gyvos dvasios, tik guvi ir šneki muziejininkė viduje, gaila, vardo nepaklausiam. Bet ką norim - išgirstam, pamatom, net pačiupinėjam. 

Dar pasiliekam brangių minučių romantiškam popietės pasivaikščiojimui po šventinius apdarus besimatuojantį Birštoną, taip taip, susiėmus už rankučių… 😉

Vytauto kalnas

Birštono Šv. Antano Paduviečio bažnyčia

O baigiasi viskas pirmadienį, smagiu pabendravimu su Birštono senbuve ir antpirščių kolekcininke ponia Irena ir kiek kartėlio palikusiu vizitu į suvenyrų parduotuvę VESA, kai, užliūliuoti pokalbio su pardavėja, pamirštam nusipirktą kolekcinį stikliuką… Štai ką reiškia geras laikas dviems… 😉