Tylūs sekmadienio paklaidžiojimai, iki Paparčių ir atgal... Kai nereikia skubėti ir skaičiuoti žingsnių, kai galima mėgautis buvimu kartu ir tiesiog pasivaikščioti...
Tuoj už Paparčių, dešiniajame Žiežmaros krante - Pilies kalnas. Esam čia buvę ne kartą ir ne du, visada smagu sugrįžti. Šlaitai žali šalnų dar nepakąstom žemuogėm, tiesiog ištisi kilimai. Vieniems istorikams - tiesiog kalnas, kitiems - piliakalnis, va, ir suprask, kaip nori. Mes norim :)
Paskui ilgai ir kruopščiai valomės mažais kaži kokių varnalėšų "pakabukais" aplipusius rūbus, bet gi smagumėlis koks :)
Suvilioja rodyklė į Kurniškes, į dešinę nuo kelio Žasliai - Kaišiadorys. Niekada nebuvom, "pasigūglinam". Pasirodo, čia būta dvaro, istoriją menančio nuo tolimų 1590 metų, tik pamanykit! Namas ir dabar atrodo tikrai įspūdingai, išlikę šimtamečiai parko medžiai. Tikra istorija. Nuo 1928 m. Kurniškių dvarą valdė Pranas Liatukas, 1919-1920 m. ėjęs Lietuvos vyriausiojo karo vado ir krašto apsaugos ministro pareigas. Paskutiniai dvaro savininkai prieškariu buvo iš Amerikos sugrįžę Magdalena ir Jurgis Urbonai, dar ir dabar jų palikuonys rūpinasi dalimi dvaro.
Geras vakaras, šiltos emocijos. "Pasikrovėm" vidines baterijas...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą