Pusantros dienos, beveik puspenkto šimto nuvažiuotų kilometrų. Dzūkija, Lenkija, Suvalkija... Kelionės idėja užgimė visai patiems sau netikėtai, pamąstėm, pasitarėm, paieškojom pigesnės nakvynės, tiesiog per valandą susirinkom daiktus, ir – į kelią. Šie metai mums apskritai kažkokie kitokie, retai nutrūkstam nuo namų grandinės, todėl tokios akimirkos labai labai brangios...
Pirmas rimtas sustojimas – prie Metelių apžvalgos bokšto. Nedidelis jis, bet nuo viršaus puikiai atsiveria Dusios ir Metelio vandenys. Papėdėje stūkso kaži koks akmens obeliskas su V. Kernagio dainos „Baltas paukštis“ žodžiais. Atpažįstam... Automobilyje pasileidžiam dainą, su šiurpuliukais viduj, ir raliui tinkamu keliuku ralio tempu judam tolyn :)
Kažkur čia gyvena ir mano pusserė Vilma. O gal nebegyvena, tiek laiko praėjo... Seirijų simbolis – vėžlys, jų čia pilnas miestelis, bent jau centre, tik spėk dairytis.
 |
| Lazdijų Šv. Onos bažnyčia |
Kiek tolėliau pariedėję plentu link Lazdijų, paskui truputį kaimo keliuku, visai nesunkiai randam Paliūnų piliakalnį. Nežinau, nei jis gražus, nei įdomus... Užskaitom.
 |
| Paliūnų piliakalnis |
Antras šiandien, Kuklių piliakalnis, pasirodė labai jau panašus į pirmąjį. Matosi iš tolo, prie kelio, ieškoti ir vargti nereikia. Papėdėje netikėtai aptikau besivoliojantį kaži kokį keistą akmenį su dviem įdubimais, parsivežėm, reiks kam nors parodyti... O gal kas netikėto?...
Seinai. Gražus ir jaukus lietuviškai lenkiškas miestelis. Vis pravažiuodavau, nebūdavo laiko, o šiandien sustojam prie Seinų Švč. Mergelės Marijos bazilikos. Tikrai puošni. Na, visą aprašymą galima rasti internete, o dar geriau – patiems pamatyti... Surandam kunigo A. Baranausko antkapinę plokštę, ji vienoje iš šoninių bazilikos kriptų, šalia šv. Mergelės Marijos skulptūros. Šalia bazilikos – didingas rausvo granito paminklas A.Baranauskui.
Vygrių kamaldulių vienuolyno kompleksą pralekiam palikdami kitam kartui, reikia ieškot nakvynės. Kaina atitinka kokybę, tiksliau, jos nebuvimą – 200 zlotų visai šeimai. Na, ne prabangos ieškojom, nesiskundžiam :)
Antrą dieną pradedam vandens parku. Smagu, mums malonumų per akis, dukros irgi patenkintos. Kaina už 2 val. – 80 zlotų, tokios Lietuvoje nėra net su žiburiu. Ir žmonių ryte nedaug, tikrai laikas poilsiui...
Prisimenat „Lioleką ir Boleką“ „Komisarą Reksą“, juk visi su jais užaugom? Tai va – Suvalkuose, T. Kosciuškos gatvėje užaugo jų autorius Jehoslawas Marszalka...
O kai važiuosit namo, būtinai sustokit pietų Šypliškiuose. Mums skanu. Ir gal kokie užkalniai sumaltų čia viską iki pamatų, mums tinka ir patinka. Visada čia.
Lietuva. Pakeliui – Kampinių piliakalnis, atrodo, visai šalia kelio, bet bristi iki jo gerą gabalą reikia per nupjautų pupų lauką. Stagarai bene pusmetriniai, merginų kojos subraižytos iki kraujo... Kartais taip būna... O piliakalnio būta didelio, tik dabar jis nuniokotas arimų ir melioracijos. Žmogaus...
 |
| Kampinių piliakalnis |
Skardupiai. Čia aš jau buvęs, šeima – ne. Kukli, bet labai simpatiška bažnytėlė – vienintelė Lietuvoje, pašventinta pirmosios sovietų okupacijos metu. Šalia – jaukus parkas, kryžius ir atminimo lenta Tauro apygardos partizanams. Tylu.
 |
| Skardupiai |
Ieškosim Meškučių. Čia tokie du piliakalniai Marijampolėje, jau miesto ribose, keliukais vingu-vingu. Tiesiog pamatėm internete, kad yra, ir nutarėm, kad reikia :)
Nuoroda – tik prie vieno, kitas – nugriuvusiu į Šešupę šlaitu, matyt, buvęs gerokai didingesnis. Pakeliui paragaujam dar neprinokusių suvalkietiškų obuolių, jų čia visa pakelė... Taigi, dar du į kolekciją.
Ir dar užsukam į Marijampolės kapines... Ieškoti Juozo Brazio, mano senelio kapo... Nežinau, kiek metų nebūta, nerandam, ir taip viduj suspaudžia... Grįšiu. Tikrai tikrai.
Namo, lietumi namo... Bene smagiausia, kad visai atitrūkom nuo rūpesčių, ir kad ryt dar tik penktadienis, mes suprantam tik per pietus :)
O surastų ir įveiktų piliakalnių kolekcijoje – jau 212...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą