Niekada nebus geresnio laiko, nei dabar... Ir mes šaunam paklaidžiot Strėvos pakrantėm, gi pasirodo, Reda nebuvusi prie Bublių hidroelektrinės. Tiesą sakant, ir aš tuos dulkių sklidinus keliukus buvau pamiršęs, o navigacija užsispyrusi veda ten, kur jai atrodo geriau. Radom. Tyku čia, srovė vos ne vos, ir jei ne užtvankoje bekrentąs vanduo, būtų net nejauku. Elektrinė jau perkopusi pusamžį, bet dar burzgia, reiškia, elektrą gamina :)
Sveikų stiklų languose – kas kelintas, pakrantėje – matyt, dar nuo žiemos palikusi meldų krūva. Trūksta tik degtuko... Paliekam viską, kaip radę, ir grioviais aimanuojant Ford‘ui, bandom ieškot žemėlapyje pažymėto beždžionių tilto. Lendam po „plyta“ į privačią teritoriją, tik va tiltu tenka pasidžiaugti tik iš tolo – sodyboje šalia visai nedraugiški palaidi šunys...
Srovėje kiek aukščiau boluoja kažkada buvusio tilto liekanos... Dar palendam po Tadaravos tiltu kelyje į Alytų...
Laukai geltoni geltoni, net akina ryškumu, nepasiduoda pamažu atsėlinančiai vakaro vėsai... Gera taip būti...
"Dabar geriausi mūsų vakarai..."
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą