Piliakalniai. Akmenys dulkėse...

 Praėjo savaitė, vėl ketvirtadienis, ir mes vėl „keliam bures“. Šį kartą suplanavom visai nedidelį ratuką po Kaišiadorių ir Elektrėnų savivaldybes, kai kur – jau buvę, norisi grįžti, o kai ko – ieškosim :)

Strėva Žiežmariuose

Pirmas rimtesnis sustojimas – tuoj už Kibučių, kur kadaise Šustauskas laikė ožką ir asilą. Pavingiavę kaimo kalniukais, sustojam keliukui pasibaigus, vienišoj sodyboj. Toliau – per pievas, apeidami bebaigiančias griūti Buivydonių dvaro fermas, peržiangiam sausut sausutėlę Dūmės upelio vagą, ir mes – Buivydonių piliakalnio papėdėje. Smagu čia. Viršūnėje – didingas ąžuolas, papėdėje – vaisiais aplipusi kriaušė, ir tylu tylu. Kriaušės drevėje visai netyčia aptinkam „lobį“, matyt, vietinės kaimo mergaitės paslėptą – balti lietuviški centai, keli plaukų segtukai, senas varpelis, atidarytuvas... Paliekam kaip radę, negi kito džiaugsmą imsi :)

Buivydonių piliakalnis

Grįžtam kiek atgal, ir visai lengvai, kiek pasikratę kelio dulkėse, randam Balceriškių piliakalnį. Piliakalnis visiškai suniokotas ano amžiaus pradžioje, jame pradėjus laidoti žmones... Papėdėje – dar sovietmečiu įkastas betoninis stulpas, skelbiantis, kad piliakalnį saugo Lietuvos ...R. Kaip paprasta – numušei dvi raides, ir toliau saugai, darbas padarytas.

Balceriškių piliakalnis

Abu šiuos piliakalnius pirmą kartą atradom dar 2015-aisiais, kartu su Kaišiadorių TVIC ir kolekcininkų klubu „Kaišedarai“ rinkdami rajono piliakalnių kolekciją. Praėjo trys metai , ir dabar radome juos visa šeima, mūsų kolekcijai :)

Traukiam tolyn, per Kaukinės mišką, Žiedelio ežero link. Spėjama, kad tai vienintelis vandens telkinys šalyje, atsiradęs nukritus meteoritui, forma beveik tobulas apskritimas - ilgio ir pločio santykis 120x120 m. Anot legendos, danguje netikėtai pasirodęs kaukiantis ugnies kamuolys, kuris trenkėsi į miško tankmę. Toje vietoje nuo sprogimo atsivėrė didžiulė skylė, o aplinkui kilometro spinduliu išvirto ir sudegė miškas. Aplinkui atsiradusį ežerėlį apsigyveno žemdirbiai, tai vietovei davę Kaukinės vardą. Abipus ežeriuko auga išskirtinės išvaizdos Kaukinės liepos, tiesa, šiaurinė jau gyvuoja paskutinius metus, tik kelios šakos dar gyvos...

Žiedelis

Viena iš Kaukinės liepų

Bandom apgauti navigaciją, ir šaunam per miškus Beižionių link. Kelias įtartinai siaurėja, slepiasi žolynuose, vietomis – ir visai dingsta.

Kelis kartus stojam tikrinti balų gylį, laimei, viskas OK, ir jau beveik visai bekele per ganyklas išnyram Beižionių pakrašty. 1926 metais pastatytos medinės bažnyčios pašonėje – įspūdingas dar 1939 metais iš ąžuolo kamieno padirbintas kryžius. Rašo, kad ąžuolą teko vežti 6 arkliais.

Dar pasukam užsiropšti ant Beižionių akmens, jis visai netoli kaimo, guli vos ne ant kelio. Čia – tolimiausias šios dienos kelionės taškas.

Toli dulkėt nereikia, iš tolo matom nuorodą į Beižionių piliakalnį, dar vadinamą Birutės kalnu. Tikrai verta – labai labai status, reto grožio, o ir sutvarkytas kaip dera. Viršūnė – didelio dubens formos, matyt, rausta perrausta, istorijos beieškant. Anot istorikų, piliakalnis naudotas VI–VIII a., taigi, gerokai iki šlovingiausių mūsų istorijos amžių...

Birutės kalnas

Ieškom paskutinio šiandien – Strumilų piliakalnio. Apima lengva panika – koordinates navigacijai lyg ir turim, o mobilaus ryšio nėra... „Connecting error“, ir ieškok kaip nori. Piliakalnis atrastas bene tik pernai, jokios informacijos, ką jau kalbėti apie nuorodas... Lengviau atsikvepiam už kelių kilometrų, atsiradus ryšiui – viskas, mes ten, kur ryšys dengia 99% teritorijos :) O piliakalnis visai prie kelio Kaišaidorys – Nemaitonys, tik griovį peršokti, nelabai ir pastebėsi. Tikrasis vaizdas atsiveria iš kitos pusės, nuo nežymaus upeliuko. Viršūnė – irgi nukasinėta, matyt, istorikai ir čia pavėlavo...

Atskira šios dienos tema – akmenys. Daug pamatėm - įspūdingi, samanoti ir dulkėti, dažniausiai lengvai prieinami, bet pamiršti... Nuo laiko ir saulės iki dangaus baltumo nuplikę informacinės lentelės, ir viskas. Nors imk ir matuok skersai – išilgai, gali net savo pavadinimus sugalvoti... Gal iš tikrųjų niekam ir nereikia to vietinio turizmo, apie kurį tiek daug šnekam...

Va ir viskas. Kelionės karštį (vienu metu rodė +28) nulaižėm Pakertuose pirktais ledais, sustoję Žiežmariuose, Strėvos pakrantėje esančioje poilsinėje.

85 kilometrai per keturias su puse valandos skalsiose vieškelių dulkėse...

Dabar šeimos kolekcijoje – jau 161 atrastas Lietuvos piliakalnis. Iki metų galo liko dar net 102 dienos ;)