Gal iš tikrųjų dangus norėjo parodyti kažkokį ženklą, bene visą laiką trumputėje šios dienos kelionėje lydėdamas mus vaivorykšte, tokia ryškia, kad net spalvas galėjome stebėti...
2015 metais prie Papartėlių piliakalnio net nevažiavom, žinojom, kaip visai suniokotą ir sunaikintą. Bet garbūs mokslo vyrai ir moterys jam vėl rado vietą piliakalnių registre, tai kaip gi be jo :) Ir išpyškėjom :)
XV–XVI a. Papartėliai buvo Paparčių valsčiaus administracinis centras. Dar XIX a. I pusėje Papartėliai vadinti Paparčiais. Todėl gali būti, kad 1387 m. Jogailos sutartyje su Skirgaila minima Paparczun (Paparten, Popparten) pilis stovėjo šiame piliakalnyje. Šiose vietose 1394 m. kryžiuočių buvo sugautas ir pakartas Vytauto svainis Sudimantas. Piliakalnis buvo įrengtas Laukystos upės dešiniajame krante esančiame aukštumos kyšulyje. Iš šiaurės jį juosė toliau tekančios Laukystos upės (dabar tvenkinio) slėnis, iš rytų ir pietryčių – daubos. Šlaitai buvo statūs, aikštelė pailga, orientuota šiaurės – pietų kryptimi, apie 50x30 m dydžio. Tokia sena istorija...
O jau 1971 metais mokslininkai aprašė piliakalnį kaip visiškai sunaikintą... Dabar aptikom senų duobių pėdsakus, naujai iškastas duobes, ir, deja, jokio jokio ženklo apie tai, ką vadiname istorija... Rasti piliakalnį, ypač kai pramoksti naudotis koordinačių konvertavimo sistema, lengva :) Už Žaslių, už „Laukystos“ tvenkinukų, tik tik įlėkus į Stabintiškes, pro fermas, beveik ir užvažiuot gali, eiti nepavargom, minutė kita. Ir neužtrukom, gėrėtis nėra kuo...
Grįžom vėl vaivorykštės lydimi, šonais vis purkšteliant lietui...
Toks jis, 162-asis mūsų šeimos piliakalnis, gražiu Papartėlių vardu.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą