Piliakalnis Nr.107

Penktadienis, 18.00, termometre +27, ir mes nutarėm „greituoju būdu“ aplankyti Budelių piliakalnį. Anąsyk nepavyko, buvo pernelyg šlapia, pamanėm – dabar bus kaip tik. Nesuklydom. Pakeliui pasimėgavę laukuose dulkančiais kombainais, piliakalnio tyloje netikėtai išgirdom balsus...

Čia žmonės! Sutikom dvi žavias kvatokles - Vilniaus universiteto studentes, nežinia kokiais vėjais ir keliais suradusias piliakalnį. Beje, jos užkopė nuo Neries, pakeliui palikusios automobilį – kelias po liepos liūčių taip ir liko netaisytas, niekam nė motais, juk reklaminė valdžios akcija baigėsi... Paplepėjom, papasakojom legendas apie Skarbo lobį, Eiriogalos tunelį, mus nufotografavo, ir išsiskyrėm... Gal dar kada susitiksim, ant kito piliakalnio, ka žino... 

Mes – link automobilio, jos kvatodamos plikom kojom per atželiančius dilgėlynus – žemyn link Neries. Piliakalnis liko... Toks vienišas, be takelio ir nuorodų, šakų krūvomis nudėliotas. Kažkaip nesmagiai... Grįžom per Žaslius, džiaugdamiesi būriais dar vasarojančių gandrų. Jau tuoj kils...

Gaila, beveik nesimato - ten tolumuje gandrų gandrynas...