Sekmadienis, vos vos kvepia pavasariu. Kai norisi išgirsti tylą ir tiesiog pabūti...Minutės, kilometrai, svarbūs ir nelabai skambučiai lieka kažkur vakarykštėje dienoje...
2016 m. balandžio 10 d., sekmadienis
2015 m. rugsėjo 14 d., pirmadienis
Prie seno lango
Baigėsi vasara, kartu baigiau ir savo mažą asmeninį projektą. Šiemet kaip niekada anksčiau daug keliavom po Kaišiadorių rajoną, ir visur ieškojau senojo kaimo namų puošybos - langinių. Nyksta... Net apšiurę nameliūkščiai "dabinasi" plastiku, ir greit, visai greit langinės liks tik prisiminimu... Aišku, pamačiau ir užfiksavau tikrai ne viską, daug akiai mielų langinių liko nuošalesniuose kaimuose ar šalutinėse gyvenviečių gatvelėse. Pasidžiaukim kartu tuo, ką mačiau... Tokia paprasta ir rami namų šiluma...
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)
Dvi šventovės. Dvi istorijos.
Vos kelias minutes nutolus nuo judrios kurorto širdies, atsiveria visai kitoks pasaulis. Iveros Dievo Motinos stačiatikių cerkvė stebina ne ...
-
Išnirusi iš visą kelią sūpavusios minkštos miglos, Marijampolė, rodos, atsiveria ne kaip miestas, o kaip prisiminimų kambarys, kuriame kiekv... -
Rudenį Vladikiškių dvaras atrodo tarsi tylus išblėsusios didybės liudininkas. Vėjas vos girdimai šnabžda į aklinai užkaltus sutrūnijusius l... -
Išvažiuojam iš Kaišiadorių, kai diena jau gerokai įsibėgėjusi - tokia pilkšvai švelni, be saulės, bet kažkaip rami - tokia, kai niekas nesku... -
Stabintiškės – mažytis kaimelis Kaišiadorių rajone, vos keliais šimtais gyvybių alsuojantis pasaulio kampas. Čia lėtai rūksta kaminai, tingi... -
Pirmąją Kalėdų dieną išvažiuojame Dzūkijos link. Kelias vingiuoja per šviesas, miestus ir mintis, o mes tiesiog keliaujame, leisdami Kalėd...