Baigėsi vasara, kartu baigiau ir savo mažą asmeninį projektą. Šiemet kaip niekada anksčiau daug keliavom po Kaišiadorių rajoną, ir visur ieškojau senojo kaimo namų puošybos - langinių. Nyksta... Net apšiurę nameliūkščiai "dabinasi" plastiku, ir greit, visai greit langinės liks tik prisiminimu... Aišku, pamačiau ir užfiksavau tikrai ne viską, daug akiai mielų langinių liko nuošalesniuose kaimuose ar šalutinėse gyvenviečių gatvelėse. Pasidžiaukim kartu tuo, ką mačiau... Tokia paprasta ir rami namų šiluma...
2015 m. rugsėjo 14 d., pirmadienis
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Dvi šventovės. Dvi istorijos.
Vos kelias minutes nutolus nuo judrios kurorto širdies, atsiveria visai kitoks pasaulis. Iveros Dievo Motinos stačiatikių cerkvė stebina ne ...
-
Šeštadienio rytas bunda švelnus ir kiek mieguistas – virš laukų tvyro vos matomas rudens rūkas, o saulė, lyg drovi kelionės palydovė, paslat...
-
Išnirusi iš visą kelią sūpavusios minkštos miglos, Marijampolė, rodos, atsiveria ne kaip miestas, o kaip prisiminimų kambarys, kuriame kiekv...
-
Rudenį Vladikiškių dvaras atrodo tarsi tylus išblėsusios didybės liudininkas. Vėjas vos girdimai šnabžda į aklinai užkaltus sutrūnijusius l...
-
Blogo oro nebūna ir pajūryje 😊 Jei saulė nelepina, ieškome dar nematytų vietų, kelių, kuriais nevažiavom, takų, kuriais nevaikščiojom… S...
-
Pavakarę Šventojoje oras kvepia jūra. Kuo dar? Šiek tiek - druska, šiek tiek – žuvėdromis ar kirais, visai visai šiek tiek – niekaip neprasi...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą