2026 m. liepos 14 d., antradienis

Chodkevičių palikimas

Yra vietų, kurios ne tik išsaugo istoriją. Jos pačios ja gyvena...

Apniukusią dieną Reda su dukromis užsuko į Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčią. Ne pirmą kartą. Matyt, kai kurios vietos traukia ne todėl, kad yra gražios. Jos traukia todėl, kad čia tiesiog jauti laiko alsavimą.

Prieš daugiau kaip keturis šimtus metų didysis Lietuvos karvedys Jonas Karolis Chodkevičius čia pastatė ne tik bažnyčią ir vienuolyną. Jis pakvietė pranciškonus, tikėdamas, kad vienuoliai šiam kraštui neš tikėjimą, šviesą ir išmintį. Ir šiandien broliai pranciškonai toliau tyliai rašo šios vietos istoriją - malda, darbais ir atvira širdimi kiekvienam čia užsukančiam… Kartais net nereikia saulės, kad būtų šviesu. Užtenka vietos, kurioje laikas sulėtėja, mintys nurimsta, o širdis prisipildo tylos.














Atskiro žodžio nusipelno seniausios Lietuvoje medinės bažnyčios durys. Joms - daugiau kaip keturi šimtai metų. Iš storų dvigubų lentų sukaltos dvivėrės 2,80 m pločio ir 4,10 m aukščio durys iš visų Lietuvos bažnyčių išsiskiria puošyba, detalių gausumu ir harmonija. Per jas ėjo Chodkevičiai, pranciškonų broliai, karo ir taikos metų žmonės, tūkstančiai piligrimų. Jos išgyveno gaisrus, karus, kirvarpas ir laiką... ir iki šiol tyliai pasitinka kiekvieną, kuris ateina ieškodamas ramybės ir tikėjimo. Rodos, jos tikrai galėtų papasakoti daugiau nei storiausia istorijos knyga…Gal todėl iš šios vietos visada išeini truputį tylesnis. Ir su noru... dar kada nors čia sugrįžti…





P.S. Prie bažnyčios dirbusių statybininkų automobilio numerio serija buvo GOD, angliškai tai reiškia „Dievas“. Atsitiktinumas? Žinoma. Bet sutikite - jis priverčia nusišypsoti…




Komentarų nėra:

Rašyti komentarą

Dvi šventovės. Dvi istorijos.

Vos kelias minutes nutolus nuo judrios kurorto širdies, atsiveria visai kitoks pasaulis. Iveros Dievo Motinos stačiatikių cerkvė stebina ne ...