Istorijos trupinių gali prisirankioti visai netikėtai 😊
Bekeliaudami po atokiausias rajono vieteles, atklydom prie
Lalėnų kaimo senųjų kapinių. Nedidelė kalvelė Paparčių – Anupravos keliuko
dešinėje gal visai ir neužkliūtų už akių, jei ne trys gerai iš tolo matomi
kryželiai, tiesa, kai žinai, kur ieškoti akimis 😉
Ši vieta nuo seno vadinama Prancūzkapiais, mat išliko dar
1935 -aisiais užrašyti vietinių gyventojų liudijimai, kad „per karą žuvo daug
prancūzų ir jie ten palaidoti“.
Žolė beveik siekia liemenį, eiti sunku, o ir duobių –
apsčiai, mat kalva visiškai nuniokota bulviarūsių. Sako, anksčiau, juos
kasdami, žmonės gausiai aptikdavo kaulų ir kaukolių, o archeologams tarp
palaikų net pasisekė surasti ir žalvarinį XIX amžiaus vidurio šv. Marijos
medalikėlį... Dvimetriniai metaliniai kryžiai, atrodo, padirbinti tik prieš
keliasdešimt metų, stovi tvirtai.
Mudu minučiukę tyliai pabūnam. Kas žino, gal kaip tik čia
prieš keturis šimtmečius virė Lalėnų dvaro gyvenimas, vėliau aidėjo rusiška,
prancūziška ar lenkiška kalba, gimė ir mirė žmonės...
Viskas taip laikina...
O kas toliau?
Toliau – ruduo...
😊
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą