Ieškoti Kalėdų. II dalis

Iškeliaujam į auksinę girią, ir galit sukt ar kraipyt galvas iki svaigulio, vistiek neatspėsit, kur 😊 Ogi į Jonavą 😊 „Auksinė giria“ - būtent taip ir vadinasi magiška šių metų Jonavos miesto šventinių dekoracijų tema.

Jau prie pirmo žiedo mus pasitinka šokuojančių auksinių elnių banda, ir gatvės lyg paskęsta šventinių šviesų sraute. Stebuklingai radę laisvą plyšiuką sustoti, neskubėdami pėdinam į kasmet vis didesnį ir gražesnį kalėdinių eglučių miestelį Ramybės parke. Na, šiomis dienomis ramybės čia neieškokit – vaikų juokas, didelių ir mažų lankytojų nuostabos šūksniai aidi iš tolo. Jonavos vizitine kortele jau tapęs kalėdinių eglučių miestelis šiemet – rekordiškai didelis, virš šimto šventinių eglučių, ir kiekvienas „Auksinėje girioje“ žengtas žingsnis lyg už rankos veda nuo vieno stebuklo prie kito... Tiek gražu, kartais reikia ilgokai palaukti savo eilės įsiamžinti 😊 Net pasvarstom, kad ruoštis šventei, ko gero, visiems teko labai labai iš anksto, o kai kas gal net ir samdė profesionalus, labai jau netikėti dekoracijų sprendimai... Na, žiūrėkit nuotraukas, žavėkitės ir pabandykit pajusti šventės dvasią, mums tikrai tinka ir patinka 😊

Kiek aukštėliau, virš Žeimių gatvės, – irgi auksu spindintis pėsčiųjų tiltas. Sakyčiau - be proto gražu... Bet ir su juo – įspūdinga 😊 Dukros dar nužiūri, kad, naudojant programėlę, galima keisti lempų tilto juostoje spalvas, ir, kol mudu laužom galvas, kaip ką padaryti, geltoną spalvą jau keičia žalia, o šią – raudona... Šiuolaikinis jaunimas jau toks yra, jiems reikia čia ir dabar 😊

Žinodami, kur ieškoti, greitai užkremtam greito maisto ir einam prie pagrindinės miesto eglės Sąjūdžio aikštėj, na, ten, kur vasarą purškia fontanai. Viską darom greitai 😊 Ir čia žmonių - apsčiai, laukiam eilės ir prie eglės, ir įlyst į jos vidų - toks smagus siauras tuneliukas, galima fotografuotis iš abiejų pusių, tai viskas vyksta sklandžiai 😊 Eglė – iš šakų, lyg koks šventinis kortų namelis. Labai skoningai baltumu spindi lemputėmis išpuošta liepų juosta, rodos, lyg stebuklinga šviesos juosta viliojančiai tolsta kažkur į tamsą...

Šypsomės. Smagu jausti šventę, smagūs tokie vakarai. Žinau, kad Joninių parke žėri dar viena išpuošta miesto eglė, o prie Šv. Apaštalo Jokūbo bažnyčios kalėdinę dvasią skleidžia Betliejaus prakartėlė, bet mes jau skubam namo – laukia šunytė... Kelioms akimirkoms sustojam tik prie senutėlės Skarulių bažnyčios. Šventorius mėgaujasi šviesa, kuri, toldama nuo bažnyčios durų, pamažu panyra į nakties paslaptį... Ir pagalvoju – begalybė jaukaus šventinio džiugesio slypi ir visiškoje tyloje, tik labai dažnai nemokame to pastebėti...