Vienas kryžius visiems

Važiuodami keliu Rumšiškės – Alytus ir ties Tadaravos kaimu įveikę tiltą per Strėvą, labai neskubėkit, vos už kelių šimtų metrų įkalnėje yra nelabai žalumoje pastebimas posūkis į dešinę, senuoju Tadaravos – Maisiejūnų keliu. Beje, tas tiltas, apie kurį užsiminiau vos žodeliu, irgi vertas dėmesio. Tai vienas pirmųjų gelžbetoninių tiltų Lietuvoje, pastatytų pagal vokiečių tiltų statybos inžinieriaus Heinricho Gerberio sistemą, kitąmet kaip tik minėsime 100 metų nuo tilto pastatymo. Tiesa, karo metu susprogdintą tiltą sovietai atstatė 1954-aisiais, bet pagrindinės tilto konstrukcijos liko nepakeistos iki mūsų dienų. Teko matyti senas nuotraukas – Strėva dar plati, o tilto poliai visai vandenyje, juk kiek žemiau grūdus malė Tadaravos malūnas.

Bet šiandien – ne apie tiltą 😊

Taigi, sukam į nūnai menkai tenaudojamą Tadaravos – Maisiejūnų kelią, bus net teisingiau, jei parašysiu – keliuką 😊 Gal už gero puskilometrio ar kiek tolėliau, dešinėje pusėje, medžiais apaugusioje pakelėje stovi du informaciniai stendai, prie jų ir sustoju. Žinau, ko ieškau, tai informacija juose man – jokia naujiena 😊 

Ant kalvos net nuo automobilio iš karto matau masyvų betoninį paminklą su kryžiumi viršuje, tiesiog žinau, kur ieškoti. Trumpindamas kelią ir kabindamas už šakų, sunkiai užsiropščiu neaukštu, bet stačiu šlaitu. Prieš akis – kryžius, rodos, dar pilkesnis, liūdnesnis ir labai labai vienišas… 

Laikas, o gal ir žmonės, talžo kryžių be gailesčio - nuo tada, kai buvau čia paskutinįsyk, kryžiaus pagrindas dar labiau suiręs…

HIER RUHEN :

MUSKETIERE

FRIEDR. CZESCHLA

WILH. HAAS

1/ J.R. 171 † 22.8.1915

UND 88 UNBEK. RUSSISCHE KRIEG.

† 1915

Pamažėl nykstantis, bet dar tikrai gerai įskaitomas užrašas byloja, jog čia žuvę ir palaidoti 90 vokiečių bei rusų karių - du vokiečių muškietininkai (Fridrichas Češla ir Vilhelmas Haasas, abu žuvę tą pačią dieną - 1915 m. rugpjūčio 22 d.) ir net 88 (!!!) nežinomi rusų kareiviai, žuvę 1915 m. Jokių mums įprastų nedidelių pilko betono kryžių – vienui vienas bendras paminklas visiems ir tik dvi pavardės…

Mirtis sulygino. Ir jau niekada nesužinosime, kas vyko aplink šias kalvas prieš 98 metus ir septynias dienas, klausimų taip ir liks daugiau nei atsakymų... Kelias buvo kitoks. Medžiai buvo kitokie. Tik dangus gal buvo toks pat mėlynas. Ir gyvybės buvo tokios pat brangios…

Kažkas atnešė nevystančių plastmasinių gėlių.

Kažkas kaip pagarbos ir atminties ženklą paliko žvakutę.

Reiškia, yra žmonių, kuriems rūpi…

O trupantis kryžius saugo pamirštą paslaptį.