2023 m. rugpjūčio 24 d., ketvirtadienis

Praskleidus cirko uždangą

Įdomios tos Šančių gatvelės - Virvių, Pupų, Grūdų, Sėmenų, Kanapių, Drobės... Tai štai – kai besidairydami važiuosit Drobės gatve, už geležinkelio bėgių įdėmus žvilgsnis tikrai pagaus netikėtomis spalvas atgyjusius senų kareivinių langus. Gal ir gerokai nustebsite, bet čia – tikras cirkas 😊

Sustojam prie akinančiai geltona spalva linksmų vartų, ir po kelių minučių juos atveria vienos seniausių Lietuvos cirko dinastijų atstovė, Lietuvos cirko tradicijų ir istorijos puoselėtoja Ieva Variakojytė-Reynström. Iš karto supratau – ji dar ir puiki pasakotoja ir pašnekovė. Prisipažinsiu – mes susitarę iš anksto, bet tai – viskas, ką žinau, o visą cirko istoriją papasakos ir parodys Ieva.

Pradžia buvo sunki - „Baltijos cirkas“ apleistose ir nuniokotose Šančių kareivinėse įsikūrė 1997-aisiais. Stebiu Ievą – kartais atrodo, kad balsas ir kūno kalba išduoda, kiek įtemptų  akimirkų per tuos metus išgyventa. Bet juk gyvi, po ryškiomis kupolo šviesomis! Dar tolimais 2007-aisiais cirkas tapo pilnateisiu Europos cirkų asociacijos (ECA) nariu, ir tai - geriausias sunkaus viso kolektyvo darbo įvertinimas. O dešimtmetį veikianti Kauno cirko meno akademija, kuriai vadovauja mano pašnekovė, nepaprastų cirko paslapčių ir stebuklų išmokė ne vieną šimtą vaikų...

Žengiam vidun, ir mus pasitinka, tik nenustebkit, - klounai, jų čia – dešimtys, šimtai, net - tūkstančiai!!! Ieva sako, kad Petro Variakojo įkurto klounų muziejaus ekspozicijoje šiandien sukaupta apie tris tūkstančius pačių įvairiausių klounų: didelių ir mažų, šmaikščių, linksmų ir liūdnų, pieštų, lipdytų, megztų ir siūtų, drožinėtų, keramikinių, stiklinių ir net sidabrinių! Patikėkit - akys raibsta, galva sukasi net man!!! O pražiotos iš nuostabos mūsų dukrų burnos – dar vienas to įrodymas 😊 Kiekvienas klounas – su istorija, lyg su gimimo liudijimu, visus Ieva žino ir prisimena, apie kiekvieną galėtų papasakoti… 






Pereinam į kitą salę, kur prieš akis atsiveria visas cirko gyvenimas. Ko tik čia nėra –  cirko artistų asmeniniai daiktai ir pasirodymų kostiumai, senos afišos ir išblukusios nuo laiko nuotraukos, ženkleliai, programėlės, seni, gastrolėse nutrinti lagaminai… O batų didumas! Va, tik namuose prisimenu, kad taip ir nepaklausiau, kaip ir ekspozicijoj atsirado Arvydo Sabonio marškinėliai, gal neblogas artistas buvo? 😉 Pamatuojam, atrodo, mūsiškės, jei pilvukus įtrauktų,  visos trys ir tilptų :D





Dar viena unikali erdvė – kamerinis cirkas, atvėręs duris lygiai prieš dešimt metų, per Pasaulinę cirko dieną. Tokia pati, tik gerokai mažesnė, cirko arena, ryškios šviesos, žiūrovų salė – viskas, lyg tikrame cirke... Pradedam nuo milžiniško dramblio šaukšto, net pasimatuoju prie burnos, bet kur tau – niekaip neapžioti, o štai kam nors vožtelti – kaip tik 😊 

Susėdam ir vėl klausom, klausom, klausom, kol Ieva pakviečia svečią – gražuolį ponį Kaktusą, tikrą smagurį, mat kvapnūs sausainiai jam rūpi labiau už viską pasaulyje 😊 Gaunam progą pabūti cirko žonglieriais ir oro akrobatais – ėėėė, pasirodo, viskas gerokai sunkiau, nei atrodo 😊 O Ieva - tik švyyyst į orą, ir gaudo, mėto, gaudo – tik spėk žiūrėt 😊 Bet pūsti balionius ir rišti šuniukus bei gėlytes mes irgi ne pėsti, esam įgudę, dar ir kitus galim pamokyt 😊 Kol dukros pramogauja arenoj, mudu su Ieva dar kalbamės. 







Nespalvotose nuotraukose ant sienų – Lietuvos cirko žvaigždės, kitose - dar ir nūnai nepakartoti jų atlikti numeriai... Tik pamanykit – paršelis, vardu Vilkas, šokantis per degantį lanką! Ir galvoju sau – visa ryški ir unikali cirko istorija šiandieną lyg nustumta į kultūros šalikelę. O juk tai menas, unikalus ir abejingų nepaliekantis menas...  Rankose laikydama išsaugotus cirko artistų panteono brėžinius, su Ieva pasakoja, kaip „Baltijos cirkas“ ruošia reikalingus dokumentus ir siekia, kad cirko meno tradicijos Lietuvoje būtų pripažintos nematerialaus paveldo vertybe, taip jau yra kai kuriose Europos šalyse. Gal tuomet kažkas pasikeistų. Bet – ne šiandien ir ne rytoj... Svarbiausia, kad kažkas tiki, jog cirkas iš bjauraus ančiuko gali virsti nuostabia gulbe... Ir mes tikim 😊

Atsisveikindami sakom - „iki pasimatymo“. Kas žino, gal ir susitiksim po kupolu per Pasaulinę cirko dieną („World Circus Day“), trečiąjį balandžio šeštadienį, dukros klega, kad norėtų...:) 

Kelią ir adresą žinom – Kaunas, Drobės 31, juoko, paslapčių ir istorijų kupinas „Baltijos cirkas“...


Komentarų nėra:

Rašyti komentarą

Laikas ir tikėjimas

Visai visai mažulėlis kaimas bene koks dešimtis kilometrų nuo Suvalkų kadaise skambėjo jotvingių balsais. Vėliau, beveik iki XVIII amžiaus p...