Strošiūnų šilo vakariniame pakraštyje, visai prie kelio Kaišiadorys-Stasiūnai-Žiežmariai, po galiūnu ąžuolu prisiglaudę Mažųjų Vladikiškių kaimo kapinaitės.
Kažkada Vladikiškių
dvaras priklausė Kierdėjams, ir tik XVII a. pabaigoje perėjo į Romerių giminės
rankas, kai Motiejus Romeris vedė Heleną Kierdėjūtę. Retas kuris iš mūsų
negirdėjęs Romerių - didikų, patriotų, mecenatų, dailininkų, muzikų, kariškių
ar teisininkų… Mūrinė raudonų plytų koplyčia
kapinaičių centre – viena iš garsiai Romerių giminei priklausiusių
laidojimo vietų. Koplyčios vakarų pusės sienoje įrengtos trys lentos su
epitafijomis, liudijančiomis apie palaidojimus. Ant vienos iš jų gerai įžiūriu
Romerių giminės herbą. Kažkada čia buvo Trakų bei Gardino apskričių bajorų
maršalkos Severino Mikalojaus Romerio bei dviejų sūnų vienodais(!!!) Saturnino
vardais amžinojo poilsio vieta… Koplyčios durys neužrakintos, lengvai nukeliu
masyvų kablį… Į dailiai sugulusių raudonų plytų sieną remiasi visai neseni
kryžiai. Tiek istorijos…
O kairėje kapinaičių tako pusėje
palaidoti Vladikiškių, Kaišiadorių, Triliškių, Stoniavos dvarų savininkas
Aleksandras Juozapas Romeris ir jo žmona Joana Sieklucka. Antkapis su liūdinčio
angelo skulptūra skirtas 1899 m. tragiškai žuvusiai penkiolikmetei A. J.
Romerio anūkei Celinai, jo postamente iš visų pusių - lenkiški įrašai. “Dievas
davė, Dievas paėmė” – sako vienas iš jų… Taip pat čia palaidoti netolies
buvusio Stoniavos dvaro savininkas, husaras Jonas Jaroslavas Romeris ir
Triliškių dvaro savininkas Aleksandras Vitalijus Romeris.
Neišaugojom dvarų grožio. Paminklus
ir įrašus juose pamažu niokoja laikas… Istoriją nukloja užmaršties dulkės ir
vis mažiau žmonių sustoja pasidomėti, kam ošia ąžuolas, ką mena suskilę
antkapiai…
Šviesu. Lyg nuo tų žmonių,
nešusių šviesą…
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą