Laikas visuomet spraudžia mus į kampą. Skubame, ne visuomet spėdami apsidairyti ar pakelti galvą, net ne visuomet ištardami '"ačiū" ar "sudie"... O, rodos, taip paprasta... Tik...
O miestas ir gyvena savo gyvenimą. Žydi, kvėpuoja, nerūpestingai taškosi vandeniu... Ir laukia, kol stabtelsim...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą