Tokios kitokios dienos... Kai vis pavyksta pavogti valandėlę iš besotės buities... Ir kartais lieka neplauta lėkštė ar koks į vietą nepadėtas žaislas, tebūnie, susitvarkysim. O tai, ką parsivežam iš pakeliavimų, liks visam laikui. Liks mums, liks dukroms, juk šito laiko daugiau niekada nebus... Ir kai viskas nurimsta, viduje ramu ramu, ir dar lieka kelios minutės tyliam vakaro pokalbiui... Laikas eina...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą