"Jamam" Kauną

Gal net ne visi seni kauniečiai žino, kiek jų mieste yra piliakalnių. Žemėlapiai mus irgi maloniai nustebino, todėl į Laikinąją sostinę išsiruošiam nuo pat ankstyvo ryto. Klaidžiomis ir siaurutėmis Palemono gatvelėmis atklystam visai į miesto pakraštį, beveik kaimą 😊 Leidžiamės žemyn, slydinėjam žiemos likučiais, juk šiluma - dar tik tik prie slenksčio. Va, gražuolis Vieškūnų piliakalnis, tik peržengus murmantį Ravo upelį, dar nepasirėdęs lapų rūbais, kaip ant delno. 

Gražu. Papėdėje rymo paminklinis akmuo marių nuplautiems piliakalniams atminti… Vėjas nuo marių – vos vos, tik viršūnėje... Pasidžiaugiam aukuru, pasidairom ir jau kito šlaito laiptais vėl stovim prie marių. Kažkaip norisi dar pabūti...

Vieškūnų piliakalnis

Vingiuojam iki Aukštųjų Šančių, balos ir duobės gatvėse – viena už kitą didesnės, „Kaunas tvarkosi“ 😊 Kažkaip sekasi. Lyg tvarkingos žąsys, vorele per miegantį parką, beveik briste nubrendam iki piliakalnio. Skaičiau, kad kažkada buvęs su laiptais, deja, laikas padarė savo, o žmogus nesirūpina. Užslystam į viršų, bet tik mudu su Reda, dar pajuokaujam – galva ir kaklas 😊 Mažosios krykštaudamos mus fotografuoja 😊 Užfiksuojam – šiandienos numeris „2“. 

Aukštųjų Šančių piliakalnis

Nuo Šančių iki Marvelės – geras Kauno gabaliukas, yra laiko dukroms papasakoti senas istorijas iš studijų laikų. Kai ką, aišku, nutyliu... 😉 Bandom viena gatvele – be šansų, kita – irgi, todėl paliekam mašiniuką prie Marvelės dvaro likučių, ir tiesiog brukte brukamės aukštyn.

Sunku. Slystam, griuvinėjam, rankos murzinos... Ir tie įmirkę kalnai, rodos, neturi pabaigos... Jau, jau artyn, visai aiškiai girdim net automobilių gausmą. Vau!!! Didžiausiai mūsų nuostabai, Marvelės piliakalnis – prie pat kelio į Marijampolę, vos ne šalikelėj, o mes atklampojom, atkentėjom, kai kas tyliai ir nusikeikėm... 😉

Marvelės piliakalnis

O va su Veršvų piliakalniu anapus Nemuno – kur kas lengviau. Tiesiog pasiklausiam gatvelės, paskui – takelio, ir viskas, lieka keliasdešimt žingsnių. Apačioje - Kaunas, pilnas zujančių automobilių, kiek tolėliau – šilumos dar nepabudinti Nemuno šlaitai. Pavasaris... 

Veršvų piliakalnis

Sukam atgal į miesto šurmulį, ieškom Eigulių piliakalnio. Gatvelės vis siauryn, siauryn, kol visai lieka tik takas palei klinikų tvorą. Einam, takas irgi siaurėja, kol virsta visai vos matomu slidžiu siūlu, ir štai – piliakalnis! Didelis buvęs, gaila, laiko ir žmonių gerokai nuniokotas, stūgso apgriauti betoniai kažin kurio karo įtvirtinimai. O vieta piliai statyti čia patogi – giliai Nemuno ir Neries santakoje, šlaitai – keliasdešimt metrų, tik riskis, tik griūk...

Eigulių piliakalnis

Paskutinis šiandien – Jiesios piliakalnis, dar vadinamas Napoleono kalnu. Rasti – jokio vargo, va, užkopti – yra ką veikt, net padūstam. Verta, piliakalnis toooks didelis, kad net nežinai, kur smagiau stabtelėti ir stebėti apylinkes. Tiesa, nežinia, ar iš tiesų taip dūsavo ir Napoleonas, tai tik spėjimai, bet kad 1913 metais čia buvo Rusijos caras Nikolajus II su šeima – tikra istorija.

Jiesios piliakalnis

Štai taip šiandien – 8 val., 155 km., 13740 nueitų žingsnių, ir beveik nė vieno – šalitgatviu. Lyg jų Kaune ir nebūtų... 😊