Kai cirkas nutyla...

Dar ankstyvą pavasarį kažkur internete perskaitęs apie 1936-ųjų liepą netoli Alytaus Kaniūkų tilto įvykusią tragediją, galvojau, kad kada nors miesto senosiose miesto kapinėse tikrai paieškosiu trijų ten palaidotų cirko artistų kapų. Vienoje didžiausių tarpukario Lietuvoje autokatastrofų, cirko sunkvežimiui nusiritus nuo stataus šlaito, tuomet žuvo keturi vyrai, bet vieną nelaimėlį giminaičiai palaidojo kitur. Tądien tragiškai žuvo klounas P. Petrusevičius (Frikas), stipruolis V. Jurgensas ir buvęs „Patrimpo“ cirko savininkas fakyras A. Pilkauskas (Ben Ali), garsinęs Lietuvą net ir gastrolėse po Ameriką.

Tik gerokai vėliau sužinojau, kad, praėjus ne vienam dešimtmečiui, prie Alytaus žuvusių artistų palaikai buvo perkelti į Kauno Eigulių kapinėse esantį cirko artistų panteoną, kokio nėra niekur kitur Europoje, o gal ir pasaulyje.

Važiuojam į Kauną, norim pamatyti. Stojam pačiame Jonavos gatvės gale, ir dūsaudami bei priekaištaudami sau dėl nenuovokumo, kopiam stačiu asfaltuotu taku. O juk galėjom privažiuot nuo Ašigalio gatvės, būtų paprasčiau, bet gi nežinojom... Takas baigiasi, ir kopti visai sunku, kiekvienas žingsnis atima vis daugiau jėgų.

Pagaliau. Pats pirmasis paminklas kairėje – italo, didžiausio carinėje Rusijoje cirko  savininko Maximilieno Truzzi, mirusio Vilniuje dar XIX a. pabaigoje. 1975-aisiais jo palaikai kartu su paminklu buvo perkelti į čia iš Vilniaus Rasų kapinių. 

Čia pat – bene garsiausios cirko artistų šeimos - Černiauskų kapavietė, kiekvienas vardas antkapyje – garsi istorija, kažkada esu apie juos skaitęs... „Čia ilsisi cirko artistas... “ – būtent tokie žodžiai iškalti ar parašyti epitafijose ant antkapių. Einam lėtai, skaitydami mums negirdėtas pavardes, o juk čia amžinojo poilsio atgulė tikrosios lietuviško cirko legendos...

Pačiame panteono centre – cirko artisto, sunkumų kilnojimo čempiono, akrobato, jėgos žonglieriaus, klouno Jono Ramanausko, jo žmonos Jadvygos ir mamos Anelės antkapiai. Su Jono Ramanausko vardu susijusi bene visa lietuviškojo cirko istorija. Ketvirtajame ano amžiaus dešimtmetyje  svorių rovimo ir stūmimo rungtyse J. Ramanauskas 12 kartų pagerino šalies rekordą ir net 6 kartus buvo pripažintas stipriausiu nepriklausomos Lietuvos žmogumi. Kieto vyro būta... 

Jau sovietmečiu J. Ramanauskas įkūrė Lietuvos cirko ir stipruolių muziejų, kuriame eksponavo sukauptą cirko meno eksponatų kolekciją. Įpusėjęs aštuntą dešimtį, kartu su žmona automobiliu dar apkeliavo Lietuvą, o ir mirė kaip tikras galiūnas - 1996 metų liepos 8 dieną per Pasaulio galiūnų čempionatą Klaipėdoje... Būtent Jono ir Jadvygos Ramanauskų pastangomis ir buvo sukurtas cirko artistų panteonas Eigulių kapinėse...

Kaune mirusio rusų cirko artisto Konstantino Ferroni antkapis – kažkodėl su lenkiška ir itališka epitafijomis, nors Kaunas anuomet, kaip žinia, priklausė Rusijos imperijai. Scenoje jis prisistatydavo Tanti slapyvardžiu, buvo ne tik puikus oro gimnastas, akrobatas, ekvilibristas, klounas, raitelis, bet ir gyvūnų dresuotojas, rengdavęs pasirodymus net su žąsimis ir kiaulėmis 😊

Na, o mano ieškotų P.Petrusevičiaus, V.Jurgenso ir žymiojo Ben Ali - A.Pilkausko amžinojo poilsio vietą žymi tik kukli metalinė lentelė, lyg artistai savo šlovę būtų nusinešę į amžinybę... Kokia trapi ta šlovė, dar trapesnė – atmintis... ☹

Kiek pastovim prie ryškiai geltona spalva nutepto tvorelės elemento. Spėlioju – kas tai? Įžiūriu svarmenį, pasagą ir gal – varpelį...? Tą, kuris nutilo, nes cirko uždanga čia besiilsintiems artistams amžiams nusileido...

Tai ir viskas, tiek apie nelinksmus dalykus, cirkas irgi gali būti toks... Nuo pavasarį perskaityto straipsnio apie cirko artistų žūtį prie Alytaus užtrukom net iki rugpjūčio, gyvenimas labai vingiuotas 😊 Galų gale, sužinojom, pamatėm, papasakojom.

Prisiminsim.