Apie Maestro ir ne tik jį...

Trečią kartą stoju prie Žaliakalnio žydų kapinių tvoros.

Šitos žydų kapinės atsirado ne iš gero gyvenimo - jų įkūrimą 1861 m. paskatino dažni upių potvyniai, kuomet XIX a. kelis kartus dėl jų nepavyko nuplukdyti mirusių žydų į Vilijampolės žydų kapines, buvusias už miesto ribos.

Ieškau Lietuvos šlagerių karaliaus Danieliaus Dolskio kapo. Žiemą neradom. Neradom ir ankstyvą pavasarį, tai gal dabar?... Juolab, pasikapsčiau internete ir pasiruošiau tikrai geriau 😊

Karalių ir karalienių buvo daug, bet Dolskis - tikrasis tarpukario Lietuvos estrados pradininkas. D. Dolskis (tikroji pavardė – Brojdes)  gimė Vilniuje, žydų verslininkų šeimoje, bet apie šį jo gyvenimo etapą žinoma mažai. Nors gimė Vilniuje, teigti, kad buvo lietuvis, irgi negalime, mat lietuvių kalbą išmoko tik sugrįžęs gyventi į Lietuvą iš Rusijos. Jis pirmasis užsieniniams šlageriams suteikė lietuvišką turinį, pirmasis lietuviškai kūrė šmaikščius monologus, anekdotus, parodijas. Danielius Dolskis dainavo Kauno „Versalio“ ir „Metropolio“ restoranuose, „Konrado“ kavinėje, kino teatruose „Triumfas“ ir „Saturn“.  1929–1931 m. Europoje įrašė 16 plokštelių, kurių nemaža dalis saugoma Kauno Viešosios bibliotekos muzikos skyriuje. Deja, po pasirodymo „Versalio“ kavinėje sušilęs išgėrė šalto alaus ir susirgo plaučių uždegimu; mirė staiga, sirgęs vos keletą dienų. Šiandien belieka džiaugtis, kad tie du metai, D. Dolskio praleisti Kaune, padarė nemažą postūmį Kauno pramoginiam gyvenimui, kuris vėliau atvėrė kelią naujiems mažosios scenos talentams - A. Šabaniauskui, A. Dvarionui, broliams Orantams.

Kapą, kurio ieškau, šį kartą pamatau iš tolo, išskirtinė detalė – trinkelės aplink. Jei kada ieškosit – eidami taku, prie trečio stulpo pasukit į dešinę, kiek paėję, ir pamatysit kairėje. Nors ir įtrauktas į Kultūros vertybių registrą, kapas menkai teprižiūrimas – iš kitų jį kiek aiškiau išskiria nublukusi plastmasinių gėlių puokštelė ir kažkieno palikti spalvoti akmenukai... Samanos lėtai šliaužia raidėmis ir skaičiais, tuoj ir neįskaitysim...

Štai tiek nedaug atminties, kurią labai norėjau surasti ir pamatyti.

Beje, šiose kapinėse, kairėje nuo pagrindinio tako, yra išlikę keliolika čia palaidotų žydų savanorių paminklų. Lietuvių bei Jidiš kalbomis kukliuose paminkluose iškalti Gedimino stulpai, savanorių pavardės, nurodyti kariniai daliniai, kuriuose jie kovėsi ir žuvo už Lietuvą. Mane dar nustebino ant dalies paminklų iškaltos hebrajų kalendoriaus datos. Kiek keista ir neįprasta skaityti, kad kažkos Lewinsonas palaidotas 5667 metais…

O dar vienas su D. Dolskiu susijęs ir gal geriau visiems žinomas Kauno akcentas – prieš 16 metų Laisvės alėjoje, priešais „Metropolio“ restoraną atidengta skulptoriaus Romo Kvinto sukurta žmogaus ūgio skulptūra D. Dolskiui. Dainininko atminimo įamžinimo iniciatoriumi buvo aktorius ir dainininkas Vytautas Kernagis, atlikdavęs ir Dolskio kurtas dainas. Gaila, kad abu išėjo tikrai per anksti…

“…Lietuvaite, sapnuoju tik tave,

Tavo akys žavėjo taip mane.

Lietuvaite, aš tavo vergas,

Mano širdis priklauso tau!...”