Pagaliau, pagaliau, pagaliau... Ištraukiam save iš komforto zonos, iš gražių savaitgalinių pasivažinėjimų ir išrūkstam „medžioti“ piliakalnių 😊
Joninių
rytas, 7:40, išriedam iš kiemo. Užsipilam „auksinio“ kuro, mat degalinės kasa
dar nedirba, o automatas dėl nuolaidų nesidera, „lupa“ iš peties. Juokauju, kad
pakeliui kur nors stabdys policija, ir tikrai – prieš pat Jonavą gaunu pūsti.
Ramu 😊
 |
| Nevėžis prie Kėdainių |
Kryptis
– Šiauliai. 80 kilometrų pralekiam be įspūdžių, čia visur landžiota išlandžiota
vos ne kiekvienu kaimo keliuku, tai net nesidairom. Pirmas sustojimas –
Lietuvos geografiniam viduriukyje. 1995 m. Kėdainių rajono Ruoščių kaime oficialiai nustatytas
Lietuvos geografinis vidurys, dabar jis pažymėtas akmenimis ir granito lentele
su iškaltomis koordinatėmis. Visai šalia – akmeninė Meilės ir Taikos gėlė,
tarsi koks lietuviškasis Stounhendžas, įkūnijantis mūsų ainių puoselėtas
dvasines vertybes. Grožis neapsakomas... Būtinai pamatykit ir viską sužinokit
patys, išvažiuojam išsižioję... 😊
 |
| Dotnuvos bažnyčia |
Judam tolyn. Dotnuvos dvarui Akademijos pavadinimas prigijo,
kai kelis ano amžiaus dešimtmečius čia veikė Žemės ūkio akademija. Taip ir
liko. Reda su dukromis vaikšto po dvaro parką pėsčiomis, aš apsuku ratą
automobiliu, tarp tvenkinių - daugybė pastatų pastatėlių, vieni – dar visai
padorūs, kiti – jau lėtai begrimstą į istoriją. Bet šiaip – solidumo ir grožio yra.
 |
| Akademija |
Vis siaurėjančiais kelio vingiais tuoj už Baisogalos susirandam Serbentynės tvenkinį ir stojam. Toliau – peršlapusi pieva, dukroms iki pečių, kartais net per žandus plaka. Einam vorele, sunku, kojos klimpsta, pinasi žolėse. Ir kai atrodo, kad nebus galo, krūmynuose aptinkam lyg nedidelę prošvaisą, va jis - takas ant Dauderių piliakalnio 😊 Kaip randam, taip ir pametam, nespėję pasidžiaugti, kopti šlaitu tenka sukandus dantis. Aikštelė didelė, seniai dalgį bemačiusi, ir kažkada čia pastatytus medinius suolus net sunku įžiūrėti. Bet jie yra, aptinku net krūvelę malkų laužui. Tūkstanmečiai Dauderiai - mūsų piliakalnis nr. 340.
 |
| Dauderių piliakalnis |
Baisogaloj viską pasieksite, apsukę nedidelį ratą – čia ir
1882 metais pastatyta bažnyčia, Laisvės paminklas, medinė skulptūra spaudos
atgavimui atminti, kiek toliau - puikūs dvaro rūmai su malūnu. Labai sužavi
alėjos pradžioje supiltos nedidelės kalvelės, simbolizuojančios septynis šio
krašto piliakalnius, niekur nematėm taip pagerbtos istorijos...
 |
| Baisogalos bažnyčia |
 |
| Dvaro parkas |
Pažintį su Šeduva pradedam nuo 1649 metais pašventintos bažnyčios. Apeinam ratu, patikėkit, yra joje didybės, yra... Tik kažkodėl šventoriaus koplytėlės tuščios, tai kiek trikdo. Dar prisimenu, kad čia paskutinius savo gyvenimo metus praleido palaimintasis Teofilius Matulionis...
 |
| Šeduvos bažnyčia |
O prie 1905-aisiais iškilusio malūno sustojam tik kelioms nuotraukoms, menkai čia likę istorijos, toks „sinteninis“ restoranėlis.
Na, bet kiekvienam savo, dėl skonio nediskutuosim 😊 Jei norite pamatyti Šeduvos (arba – Raudondvario) dvarą, paskubėkit, stogas jau įgriuvo, tuoj tuoj, matyt, pajudės ir sienos... Liūdna, kad taip baigiasi daugiau nei dviejų šimtų metų istorija. Tiesa, liks buvusios arklidės, oficina, tvartas, bet rūmams – sudie...
 |
| Raudondvario rūmai |
Pakalniškių piliakalnis (Kleboniškių kalnas) įrengtas atskiroje kalvoje miškelyje,
tuoj už kaimo kapinaičių, rasti paprasta, va, tik nuvažiuot - toli 😊 Dar ir XIX a.
pabaigos malūną pamatysit. Piliakalnis didelis, užkopti lengva ir smagu, tik
uodų tiek daug – net pavalgysit, atgal bėgam neatsisukdami 😊 Piliakalnis nr.
341.
 |
| Pakalniškių piliakalnis |
Toliau keliu – Raginėnų piliakalnis, kartu su pilkapiais. Va, čia - tikrai super, puikūs laipteliai, jokio uodo, net girdėti, kaip apačioje sruvena Daugyvenė, tik kad ta įkyri saulė neleidžia ilgiau pabūti... Tiksliai, greitai, smagiai – nr. 342.
 |
| Raginėnų piliakalnis |
Velžių
piliakalnio apylinkėse mudu lankėmės prieš daugiau nei 15 metų, bet tada
daugiau rūpėjo kiti dalykai... 😉 Įstrigęs Arimaičių ežero krante, nugultas triukšmingų vasarotojų,
piliakalnis labiau panašus į netyčia čia atsidūrusią istorijos dalelę. Norėtųsi
tylos, bet yra kaip yra, gerai nors tiek, kad visai šalia esanti kavinė
nebeveikia, o tai šlaitai būtų pilni leisgyvių „karžygių“... O storas
kultūrinis sluoksnis byloja, kad senovėje čia ilgus metus gyveno žmonės. Toks
jis - mūsų nr. 343.
 |
| Velžių piliakalnis |
Pasukę
ieškoti buvusio Ramulėnų piliakalnio, iš tolo pamatom Kurų kaimo bažnytėlę.
Irgi įdomi istorija – Šniūraičių kaimas lyg „prarijo“ Kurus, o tuo pačiu
pasisavino ir bažnyčią. Gaunasi, kad Kurų Šv. Antano Paduviečio bažnyčia
stovi kitam kaime 😊 O didelis buvęs Ramulėnų piliakalnis prieš gerus 50 metų
pavirto žvyro karjeru, dabartis negailestingai sunaikino praeitį... Liūdnas
nr. 344.
 |
| Kurų kaimo bažnyčia |
 |
| Ramulėnų piliakalnis |
Kairių Švč. Mergelės Marijos, Belaisvių
Vaduotojos, bažnyčią apspitę puošnūs ponai ir ponios, mūsų kelioninė apranga
visai nedera 😊 Matyt, maldos namai arba
kunigas turi kažkokią ypatingą aurą, nes vienas apeigos keičia kitos, ir galo
nematyt. Kiek pasitrinam aplink, „pagaunam“ kelis kadrus ir sprunkam tolyn nuo
šito šaršalyno, ne mums...
 |
| Kairių bažnyčia |
Salduvės piliakalnio pavadinimas įprasmina liūdną legendą apie skaudžią saldžios meilės pabaigą, o išlikę betono gabalai primena sovietmečiu čia stovėjusias skulptūras. Tikėjomės daugiau visko – pagarbos istorijai, švaros, tvarkos, grožio... Kažkaip nutrinta iki beskonybės. Viršūnėje užmezgam pokalbį su turistais iš Čekijos, pasikalbam, mus „pafotkina“, tai pirma nuotrauka šiandien, kur mes visi 😊 Piliakalnis nr. 345.
 |
| Salduvės piliakalnis |
Paskutinis šiandien – Jurgaičių piliakalnis, Kryžių kalnas. Liūdna žiūrėti į pavasarį išdegusius plotus, apanglėjusius, bet išlikusius kryžius – čia kažkieno viltis, padėka, tikėjimas lietuvių, anglų, lenkų, ukrainiečių, vokiečių ir dar kažin kokiomis kalbomis... Sunkiai renkam žodžius. Paklaidžioję, sustojam prie aukšto metalinio kryžiaus, kurį čia pastatė Redos tėtis Vladas. Stovi, liudija, primena... Kryžių kalnas – mūsų piliakalnis nr. 346... Kiek atokiau – Kryžių kalno pranciškonų vienuolynas, bet vidun nesiprašom, tik apeinam pasmalsaudami. Tylu čia, šviesa pro langą krenta ant sunkiai įžiūrimo altoriaus viduje.
 |
| Jurgaičių piliakalnis |
 |
| Pranciškonų vienuolynas |
Yra toks kaimas už 6 kilometrų nuo Kryžių kalno – Meškuičiai. Žengdami pro bažnyčios šventoriaus vartelius, susiduriam su besišypsančia šviesiaplauke moterimi. „Norit pažiūrėt?“, - klausia, ir, lyg žinodama atsakymą, storu raktu rakina duris, vedasi vidun 😊 Inga (toks moters vardas) - iš Šiaulių, čia lanko mamą, tvarkosi bažnyčioj ir žino visas jos paslaptis 😊 Išsikalbam apie viską, prisijuokiam, lyg seni bičiuliai 😊 Jei Inga skaitys – ačiūūūūūū, labai labai... 😉
 |
| Meškuičių bažnyčia |
Tolimausias šios dienos taškas - Saulės mūšio laukas. Kažkada bus gražu, sutinku, o kol kas – akmuo ir baigianti supūti atminimo lenta. Pradėtos kloti trinkelės baigia užželti, tvenkinys – pilnas maurų, smėlio krūvose - prisnūdę traktoriai... Tikėkim gražia pabaiga.
 |
| Saulės mūšio (1236 m.) vieta |
O štai Naisiuose mums patinka. Tiesa, šiandien - Joninės, minios žmonių, bet gražiai sutvarkytą aplinką, skulptūras ir jaukumo dvasią galima pastebėti. Čia yra ko pasimokyti, kad ir kaip norėtum prieštarauti. Mėgaujamės ledais, aštraus skonio niekad neragautais vaisvandeniais, tiesiog vaikštom, neskaičiuodami laiko...
 |
| Naisiai |
Kai atrodo, kad jau viskas, nutariam dar paieškoti Baimainių piliakalnio, atrodo, - beveik visai pakeliui. Ir net nuorodą randam, o štai paties piliakalnio – niekaip. Sukam ratus, brukamės brūzgynais, girdim ir net matom Liaudės upės srovę, o paties piliakalnio – nėra, nors žemę kask ar kąsk.. Ne, ne šį kartą, užteks, mes juk ne geležiniai.
Kryžių šešėliai jau gula ant vakaro
rasos, ir Pociūnėlių bažnyčią apeinu beveik iš inercijos, tik todėl, kad visai
pakeliui. Sena, gražutė, bet – ne šiandien 😊
 |
| Pociūnėlių bažnyčia |
Dabar mūsų šeimos piliakalnių kolekcijoje
– jau 346 iškeltos šeimos vėliavos.
Lyg būtų mažai įspūdžių, visai tamsoje
dar važiuojam maudytis, dukros net spirga, kaip nori 😊 Tebūnie taip, tai jų mažytė laimė...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą