Saulėtas šeštadienio rytas – puikus metas keliauti, kas žino, gal tokių dienų, rudens vėjams vis smarkėjant, liko visai nedaug. Taigi, sukam į Kauną, čia visą savaitgalį šurmuliuoja tarptautinis senturgis „Laiko ratu“. Žmonių apstu nuo ankstyvo ryto, daug gerai pažįstamų ar matytų veidų, bet ilgai neužtrunkam – kainos „kanda“, dažna prekė internete ar bagažinių turguje gerokai pigiau... Kažkas perka, kažkas derasi, o mes tik susitinkam su kuo sutarę, ir labai negaištam.
Čia pat vaikų prašymu pasistiprinam amerikoniškos masinės kultūros maistu, ir sukam link Marvelės, dar studijų laikais „šlifuotom“ gatvėm :)
Čia visai neseniai atrastas Marvelės II-asis piliakalnis, visai netolies nuo I-ojo, į kurį per didžiausius vargus užkopėm pernai. Šįkart viskas puiku – jei ne siaura automobiliais užkimšta gatvelė, būtume atriedėję iki pat papėdės. Takelis veda stačiu šlaitu, užpūškuojam vos ne vos. Įsižiūrėjus, piliakalnio būta pailgo, stačiais šlaitais, galu į Nemuną. Apačioje – akmenuota Vėšpievio upelio, matyt, neiškentusio šiųmetės sausros, vaga. Užmatėm ne vieną duobę, čia, ko gero, jau dabartinių Kauno dvarelių savininkai be rūpesčių šlaituose slepia savo gyvenimo šiukšles... Ir jokio žymėjimo... Net papėdėje sutikti vietiniai kauniečiai nustemba, tokį kaimyną turintys :) Bet atradimo jausmas nuo to tik smagesnis...
Užspringusiu automobiliais Lampėdžių tiltu sukam link Babtų. Tiesą sakant, mums į Babtus visai ir nereikėjo, sumaišėm posūkį. Kad jau atvažiavom, reikia apeit bent bažnyčią, kažkaip miestelio centre daugiau nieko reikšmingo nesimato, o vietinė pardavėja žinovės balsu pareiškia – „nieko pas mus įdomaus“. Gal ir iš tiesų – nieko, paprastas provincijos miestelis, matyt, besiruošiąs kažkokiai vakaronei, nes užmatom tautiškais rūbais vilkinčius moksleiviukus.
 |
| Babtų Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia |
O tas kitas posūkis – link Piepalių piliakalnio, nors nuoroda veda į Babtyno Žemaitkiemio dvarą. Va čia – tikrieji šios dienos „cinkeliai“! Apie piliakalnį – paskui, dabar – dvaro eilė :) Įspūdinga alėja nusileidžiam iki pat dvaro, pasilabinam su kažkuo iš šeimininkų, ir, gavę jų leidimą eiti visur (!!!), kur atrakinta, iš karto IŠSIŽIOJAM!
Šimtametis dar XVI a. įkurto dvaro kluonas kimšte prikimštas senovinių motociklų, dviračių, mopedų ir visokių kitokių važiuojančių ir dar nežinia kaip naudojamų transporto priemonių. Nemeluosiu – tiek vienoj vietoj niekur nemačiau! Puikus akcentas – R. Požerskio fotografijų paroda „Neramūs keliautojai“. Antras aukštas – vėl motociklai, buities rakandai, seni instrumentai... Ir puikios nuotraukos – moterys šešėliuose... ;) Kitame pastate – automobiliai, senovinės bričkos, scena pasirodymams... Įdomiai sutvarkyta Nevėžio pakrantė nupuošta skulptūromis ir instaliacijomis. Suintriguoti lendam į google visagalį – pasirodo, dvaras priklauso garsiam verslininkui M. Šventoraičiui, va, iš kur tokie grožiai... Patikėkit – verta ir reikia pamatyti!
Ir Asiūklio upelio apraizgytas Piepalių piliakalnis šaunus, lyg iš trijų terasų sudėliotas. Laiptai nauji, tvirti, smagu kopti. Anot legendų, piliakalnis ar tai švedų, ar tai prancūzų kepurėmis supiltas, ant jo mūrinė pilis stovėjusi, tik jau nieko nieko nebelikę... Gražūs vaizdai, tik gūsingas vėjas neleidžia pasibūti ilgėliau.
 |
| Piepalių piliakalnis |
Pralindę po greitkeliu Kaunas – Klaipėda, pristabdom Panevėžiuko gyvenvietės pradžioje. Čia – viena iš dviejų Lietuvoje esančių trikampio plano bažnyčių, beje, tai pastebi tik gerai įsižiūrėjęs. Lentelė „Saugoma valstybės“ dvelkia skaudžia ironija, nes bažnytėlė nyksta akyse... Šventoriaus antkapiuose – daug lenkiškų pavardžių, stebina, kad ano amžiaus pradžios kapai ir dabar prižiūrimi. Prisiliečiu ir sunkiai sunkiai susilaikau nepaskambinęs gražuoliu žalvariniu varpu, padabintu lotyniškai užrašais. Tylu čia. Tebūnie taip.
Paskutinis taškas – Vikūnų piliakalnis mažytėje kalvelėje Aluonos pakrantėje, tiesą sakant, jei ne žymeklis, vargu ar įtartum jį čia esant. O, pasirodo, yra net kelios legendos apie jo atsiradimą – ir kad rusas Ivanas čia gyveno, ir kad prancūzai eilinį kartą nagus prikišę, ir kad didelis šernas kalne užkastas. Kas dabar supaisys...
Viskas. Atsipūtimui – kavos, sumuštinių, ir namo...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą