Jeigu kas būtų pasakęs, kad iki Stakliškių ir atgal galima nuvažiuoti 176 kilometrus, iki šiandienos būčiau nepatikėjęs. Ši diena mano nuomonę pakeitė – su šeima per 11 valandų tiek ir nuvažiavom. Startavom 9 val. ryto. Pirmas sustojimas visai netrukus – prie Pridotkų piliakalnio, šalia kelio į Jiezną. Lengvai surandamas, nedidukas, su laiko pagraužtu stulpu be jokios informacijos. Tiesa, vakar kažkieno būta, giedota :)
 |
| Pridotkų piliakalnis |
Toliau – dar nuo 1812 metų nykstanti Kruonio dvarvietė, Dievo Motinos Globėjos cerkvė ir tuoj šimtmetį minėsianti Kruonio Švč. Panos Marijos bažnyčia (būtent taip ir parašyta), kurioje įspūdingomis epitafinėmis freskomis įamžintas kunigaikščių Oginskių atminimas. Jaukus provincijos miestukas...
 |
| Kruonio dvarvietė |
 |
| Kruonio Dievo Motinos Globėjos cerkvė |
 |
Kruonio Švč. Panos Marijos bažnyčia
|
Keliu link Jiezno – Migonių ir Palapainios piliakalniai, visai šalia vienas kito, bet tokių skirtingų likimų. Pirmasis – lengvai randamas, prižiūrimas, puikiais laiptais ir suoliukais padabintas, antrasis – kažkieno ganyklos kampe, apaugęs krūmais ir varnalėšom, nuplautas Lapainios, tik stendas... Gaila.
 |
| Migonių piliakalnis |
 |
| Palapainios piliakalnis |
Užsukom ir į Vilūnus, prie Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčios. Čia – vienas iš dviejų man žinomų gravimetrinių punktų mūsų rajone. Tyliai tyliai skambtelėjau varpu, gal niekas neišgirdo ir nesupyko :)
 |
| Vilūnų Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčia |
Dar ruošdamas maršrutą skaičiau, kad Paukščių piliakalnis - vienas gražiausių ir vaizdingiausių piliakalnių Lietuvos teritorijoje, spėjama, kad čia buvo didiko Surmino tėvonija.. Tiesą sakant, tik vaizdai nuo jo atsiveria nuostabūs, o pats piliakalnis – nei prižiūrėtas, nei kuo nors ypatingas, patikėkit mumis.
 |
| Paukščių piliakalnis |
Iš keturių Pelekonių piliakalnių suradom du pirmuosius. Pirmasis – Nemuno santakoje su Juodija, čia tikrai nuostabu, šalia gyvena labai šilti ir svetingi žmonės. Antrasis – giliai miške, tik tik pradėtas tvarkyti, ir jau laikas parodys, ar užteks valios pabaigti pradėtus darbus. Kitų dviejų, paklausę vietinių, net nebandėm rizikuoti ir ieškoti, sako, nelabai ką ir surastume, ko gero, gamta ir istorija padarė savo... Gal kada vėliau, kai paaugsim ir sustiprėsim :)
 |
| Pelekonių I-asis |
 |
| Rašom laišką vandenyj... |
 |
| Pelekonių II-asis |
Ilgiau užtrukom Jiezne. Visai prie kelio – paminklas I pasauliniame kare žuvusiems vokiečių kariams. Miestelio apylinkėse beveik prieš 100 metų vyko aršūs mūšiai su bolševikais už Lietuvos nepriklausomybę. Šv. arkangelo Mykolo ir Jono Krikštytojo bažnyčios požemiuose palaidoti Pacų ir kitų didikų palaikai. Zakristijonas dar prašėsi pavežamas, tik netilpo, mūsų daug - neturim tiek sėdynių... Deja, kažkada spindėjusio dvaro su 12 salių, 52 kambariais ir 365 langais (!!!) pastatų beveik nebelikę, o ir dalis tų, kurie likę – su užrašu „parduodama“...
 |
| Šv. arkangelo Mykolo ir Jono Krikštytojo bažnyčia Jiezne |
Gerulių piliakalniai – Alytaus ir Prienų rajonuose, juos skiria keli kilometrai ir žmonių požiūris. Alytiškis gražus, su laipteliais ir stendu, čia dar ruseno vakar palikti laužai, o prieniškio gaila – papėdėje apgriuvusi sodyba, šlaite – rūsys, nyku. Na, bet yra kaip yra, likimo nepakeisi. Tik vaizdas nuo viršūnės - tikrai kerintis.
 |
| Gerulių piliakalnis Prienų rajone... |
 |
| Gerulių piliakalnis Alytaus rajone |
 |
| Vienišas kaminas laukuose. Gal buvo plytinė, gal - pieninė, gal - kažkieno svajonė ir gyvenimo istorija... |
Keli kilometrai link Vilniaus – Napoleono kepure vadinamas dailutis Lepelionių piliakalnis, o tuoj už jo - keturračių nuvagotas Vilkininkų, jis jau visai rajono pakraštyj, gal todėl ir pamirštas.
 |
| Ant Napoleono kepurės |
 |
| Vilkininkų piliakalnis, tolimiausias kelionės taškas |
O va Stakliškių piliakalniai nepasidavė – abu nepraeinamuose brūzgynuose, paklaidžiojom ieškodami, bet nerizikavom. Stakliškės savo istoriją mena nuo 1375 metų, ir viskam, ką sužinojom, papasakoti reiktų atskiro straipsnio. Ir kryžiuočiai, ir Muravjovas Korikas, ir kolonomis pasipuošusi Švč. Trejybės bažnyčia, ir Stakliškių versmės verti ilgų pasakojimų, o čia gaminamas lietuviškas midus, kuriam patentą patvirtino pati Anglijos karalienė Elžbieta II – gal net ir visos knygos. O šiandien centrine miestelio gatve švelniai plaukia čia kepamų šakočių kvapas...
 |
| Stakliškių Švč. Trejybės bažnyčia |
 |
| Lietuvos Nepriklausomybės 10 metų sukakčiai. 1928. |
Prie Pieštuvėnų piliakalnio Alšios pakrantėje sutikom su šienu kariaujantį, bet labai geranoriškai nusiteikusį dėdulę – viską linksmai išporino, kelią parodė, per kiemą praleido. Sako, lapės čia gyvena, bet mes jų nematėm, tik kažkokių kaulelių krūvą :) |
Pieštuvėnų piliakalnis Alšios pakrantėje
|
Labai užtrukom prie Noreikiškių piliakalnių (I ir II), tik veltui – nepasidavė. Vieną aptikom, tik žolės virš galvos, šlaitai neįveikiami, o kito brūzgynuose net neieškojom, nors juos teskiria 40 metrų. |
| Už nugarų - Noreikiškių piliakalnis. Deja, nepasiekėm... |
O kai gavau pievas juosiančio elektrinio piemens iškrovą, noras čia blaškytis visai dingo :) Gaila pasidarė ir Medžionių piliakalnio, keliukais šunkeliukais net nepririedėjom – prisikasėm, purvu plaukdami. Kažkada buvo dailūs laiptai, nušienautas, bet tai buvo „kažkada“... Beje, Stakliškių seniūnijos informaciniame stende – senos ir grožiu spindinčios jo nuotraukos. Įveikėm sunkiai sunkiai, kai kas iš šeimos net skausmo ašarą išspaudė... Bet – įveikėm!
 |
Medžionių piliakalnio "blizgesys"  Blizga tik metalinė lentelė saulėje |
Virkininkų piliakalnis visai mažutis, pamirštas, link jo veda tik nežymus keliukas pievomis, bet mes užsispyrėm ir suradom. Apleido jį istorija ir istorikai, ne kitaip...  |
| Kažin, nuo kurių metų ženklas saugomas valstybės? Ir kurios? |
 |
| Virkininkų piliakalnis |
Užtat visai kitoks – Rokiškių piliakalnis, jau mūsų rajone. Viršūnėje linksmai žaidė vieniša maža mergytė, kurios mama laukė apačioje.
 |
| Rokiškių piliakalnis. Laiptukais typu-tapu |
Dar užsukom į Kalvius, prie bažnyčios, kurios pastato prototipu pasirinktas Romos Panteonas. Į didžiausią rajone Kalvių ežerą įteka net 9 upeliai, kai kurių pavadinimai labai keisti ir įdomūs - Melnyčia, Muilinyčia, Žydų revas ir Panelės revas :)
 |
| Saulė žaidžia ežere. Kažkur įteka Melnyčia, Muilinyčia, Žydų revas ir Panelės revas |
Basonių piliakalnis tuoj už Kalvių ilgai buvo ariamas, dar ir dabar šlaituose žiojėja bulviarūsių žaizdos. Ir Būtkiemio piliakalnis alsuoja skausmu - dar prieš Pirmąjį pasaulinį karą jame iškasta žvyrduobė, o 1969 m., norint padaryti aikštelę šokiams, kolūkio pirmininko nurodymu pylimas buvo išlygintas buldozeriu. Va taip...
 |
| Saugom istoriją. Basonių piliakalnis |
 |
| Būtkiemis. Piliakalnis - šokių aikštelė |
Taigi, šiandien – 16 piliakalnių, mūsų rekordas. Dabar šių metų šeimos kolekcijoje – jau 75 piliakalniai. Dukros užmigo, o mes sėsime ruošti naujo maršruto. Tęsinys neišvengiamas :) Visą mūsų kolekciją ir daug daugiau nuotraukų galima rasti internete - http://public.fotki.com/labutuk/braziu-seimos-piliakaln/
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą