Kai labai norisi, visada atsiras laiko ir galimybių... Mes vėl ištrūkom keliauti! Šįkart pasukom už Kauno, Vilkijos link, ir nors čia ne kartą lankėmės, mūsų kelionių žemėlapiuose vis dar yra tokių vietų, kurias norisi pamatyti.
 |
| Šampano butelių eglutė |
Kulautuva pirmąkart paminėta 1364 m. Vygando Marburgiečio kronikoje. Įdomu, anksčiau Kulautuva buvo miestu, o nuo 2003 metų Vyriausybės nutarimu laikoma miesteliu :) Dabar čia – ramus pušynuose paskendęs pakaunės miestelis, beveik kurortas. Prie Nemuno paieškojom perkėlos į Zapyškį, pasirodo, veikia tik iki spalio 1-osios. Anapus plentu zuja automobiliai, Zapyškio bažnytėlė apsigobusi statybininkų ar restauratorių marškomis, kažkas kaukši... O čia tik vanduo... 2013 – aisiais sudegė senoji Kulautuvos bažnyčia, dabar jau kyla naujosios sienojai. Tiesa, aptikom tik du darbininkus, matyt, darbas ne itin spartus... Šalia statybvietės – išlikusi varpinė ir apanglėję senosios bažnyčios relikvijos. Kraupokai...
Į plentą nelindom, Paštuvos link pasileidom ne panemune, o kaimo keliukais, per miškelius, taip įdomiau :) Sustojom prie kapinaičių, čia – Nepriklausomybės Akto signataro Jono Vailokaičio kapas. Įdomi buvo jų šeima – įtakingi ir bene turtingiausi ano meto verslininkai, naujų verslo rūšių pradininkai, dosnūs mokslo ir visuomeninio gyvenimo rėmėjai. Kiek tolėliau, ant kalnelio – dvarininko Igno Karpio kapas, čia jau XVIII a. istorija, liūdna ir įdomi, galima rasti interneto platybėse...
 |
| Brolių Vailokaičių kapavietė |
Tik pernai atrastą Paštuvos piliakalnį radom visai nesunkiai, kai moki – netrunki. Gražus, žvilgsniu nelabai ir aprėpsi, į vieną pusę – Nemuno slėnis, į kitą – Tamsės upeliūkštis, šlaitai statūs, bet įveikiami ;)
 |
| Paštuvos piliakalnis |
Dar skubėdami link piliakalnio, prie Nemuno pastebėjom vienuolę, ir kaimelio centre, ieškodami šv. Jono šaltinio, sutikom ją vėl. Žodis ir šypsena atveria visas duris, va taip, sesers Marijos Magdalenos pakviesti, mes ir papuolėm pasižvalgyti po Paštuvos Basųjų Karmeličių vienuolyną. Šilta, jauku, tiesa, vienuolynui kiek neįprastos formos. O duris į čia gali praverti kiekvienas, ieškantis dvasingumo ir sielos ramybės, tam yra svečių kambarėliai.
 |
| Paštuvos Basųjų Karmeličių vienuolynas |
Višpilio piliakalnis vietiniams buvo žinomas nuo seno, beje, jo „broliukas“ panašiu Bišpilio vardu yra Jurbarke, kopėm dar pernai. Suradom gerokai pasimaklinėję kaimo laukais, tiesiog nedidelė kalvelė upelio kilpoje, aišku, be jokio ženklinimo ir nuorodos. Pamanyk sau – tokių kalvelių kaimuose gali rasti kas puskilometrį, o va ėmė mokslininkai, ir atkapstė...
 |
| Karpio liepa |
 |
| Višpilio piliakalnis |
 |
| Ąžuolas Ąžuolų gatvėje |
 |
| Piliakalnio upelis |
Vilkijos kapinėse užbėgau pažiūrėti partizanų kapų, bet užtikau dar įdomesnį vaizdelį. Šalia tako – Nukryžiuotųjų medis, man rodos, tokie dalykai labiau įprasti kokiai nors Pietų Amerikai... Nors gal ir gražu...
Šios dienos „vinis“ – Butvilonių piliakalnis. Manėm bristi beveik kilometrą laukais, pasirodė, misija neįmanoma, tai, sustoję vietos ūkininko kieme, viską išsiklausinėjom ir, įšokę į guminius, patraukėm ieškoti. Sunku – duobės, šlaitai, brūzgynai, šernų guoliai, taip brautis reikia bene kilometrą. Gerai, kad bent Trydupio atšakos išdžiūvę dar nuo vasaros, nereikėjo bristi. Atkaklumas nugali, mes – viršūnėje! Aikštelė didelė, su pylimo kepurėle, vienu šlaitu nusileidžia į tvenkinį. Gerai, kad medžiai be lapų, taip lengviau suvokti, kaip viskas atrodo. Smagu, tik kad tas kelias atgal – ne ką lengvesnis, prakaitą braukėm ir braukėm...
 |
| Butvilonių piliakalnis |
Pašilių piliakalnį pasiekėm visai lengvai, kiek pasisukioję kaimo keliukais. Stulpas „Lietuvos ..R archeologijos paminklas“ matosi dar iš tolėliau, ypač, kai žinai, kur žiūrėti :) Didelė aikštelė su pylimu slepiasi miške, bet didelių pastangų užkopti nereikia, nė nepavargom, šiaip, tarsi lengvas pasivaikščiojimas parko takeliu.
 |
| Pašilių piliakalnis |
Grįžom ne greitkeliu, o kaimais per Čekiškę, taip įdomiau, niekada čia nebuvę. Kapinaitėse – žmonių pulkeliai, kur ne kur – laukuose darbus bebaigę traktoriai, gyvenimas kaime lėtesnis. Bet žmogaus čia daugiau...
Dar keturi surasti ir įveikti piliakaniai. 7 valandos, beveik 250 kilometrų, purvą nuo automobilio galima krapštyti šaukštu :)
Jau 207.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą