Iki Rečionių kaimo kapinaičių ir atgal, atgaivos beieškant... Tiesiog būna taip kartais - nugvelbi iš laikrodžio pusvalandį ar net valandėlę, ir ieškai... Pamiršto kryžiaus, užžėlusio tako ar atspindžio vandenyje... Mūsų laikas.
2016 m. liepos 24 d., sekmadienis
2016 m. liepos 17 d., sekmadienis
Dviračiu
Kai mini mintis, o akys stveria akimirkas pakeliui... Ir grįžęs pagalvoji - "gražiai pamačiau..." :)
Užsisakykite:
Komentarai (Atom)
Laiko palikimas
Šeštadienis. Kelias laukia... Saulė, lyg prisibijodama savo vaiskumo, keliasi. Pilka begalinė asfalto juosta rangosi po ratais, viliodama ...
-
Šeštadienio rytas bunda švelnus ir kiek mieguistas – virš laukų tvyro vos matomas rudens rūkas, o saulė, lyg drovi kelionės palydovė, paslat... -
Išnirusi iš visą kelią sūpavusios minkštos miglos, Marijampolė, rodos, atsiveria ne kaip miestas, o kaip prisiminimų kambarys, kuriame kiekv... -
Pagaliau ištrūkom. Gruodis su savo nesibaigiančiais reikalais toks skubantis lekiantis, kad net laisviau įkvėpti nėra kada. Bet reikia. Lapą... -
Rudenį Vladikiškių dvaras atrodo tarsi tylus išblėsusios didybės liudininkas. Vėjas vos girdimai šnabžda į aklinai užkaltus sutrūnijusius l... -
“…Nuo pienių lygumoj, nuo Klaipėdos uosto, Iki vėjo kalnuose, iki Gedimino bokšto – Pasveikinkit vieni kitus, Juk tai daryti šitaip leng...