Baigėsi vasara, kartu baigiau ir savo mažą asmeninį projektą. Šiemet kaip niekada anksčiau daug keliavom po Kaišiadorių rajoną, ir visur ieškojau senojo kaimo namų puošybos - langinių. Nyksta... Net apšiurę nameliūkščiai "dabinasi" plastiku, ir greit, visai greit langinės liks tik prisiminimu... Aišku, pamačiau ir užfiksavau tikrai ne viską, daug akiai mielų langinių liko nuošalesniuose kaimuose ar šalutinėse gyvenviečių gatvelėse. Pasidžiaukim kartu tuo, ką mačiau... Tokia paprasta ir rami namų šiluma...
2015 m. rugsėjo 14 d., pirmadienis
Užsisakykite:
Komentarai (Atom)
Laiko palikimas
Šeštadienis. Kelias laukia... Saulė, lyg prisibijodama savo vaiskumo, keliasi. Pilka begalinė asfalto juosta rangosi po ratais, viliodama ...
-
Šeštadienio rytas bunda švelnus ir kiek mieguistas – virš laukų tvyro vos matomas rudens rūkas, o saulė, lyg drovi kelionės palydovė, paslat...
-
Išnirusi iš visą kelią sūpavusios minkštos miglos, Marijampolė, rodos, atsiveria ne kaip miestas, o kaip prisiminimų kambarys, kuriame kiekv...
-
Pagaliau ištrūkom. Gruodis su savo nesibaigiančiais reikalais toks skubantis lekiantis, kad net laisviau įkvėpti nėra kada. Bet reikia. Lapą...
-
Rudenį Vladikiškių dvaras atrodo tarsi tylus išblėsusios didybės liudininkas. Vėjas vos girdimai šnabžda į aklinai užkaltus sutrūnijusius l...
-
“…Nuo pienių lygumoj, nuo Klaipėdos uosto, Iki vėjo kalnuose, iki Gedimino bokšto – Pasveikinkit vieni kitus, Juk tai daryti šitaip leng...